Johann Nikolaus von Dreyse

Johanas fon Draizė

Johanas fon Draizė
Gimė	1787 m. lapkričio 2 d. Zemerda, Vokietija
Mirė	1867 m. gruodžio 9 d. (80 metų) Zemerda, Vokietija
Tautybė	vokietis

Veikla	šaunamųjų ginklų konstruktorius
Sritis	šaunamųjų ginklų pramonė

Vikiteka	Johann Nikolaus von Dreyse

Johanas fon Draizė (vok. Johann Nikolaus von Dreyse; g. 1787 m. lapkričio 20 d. – m. 1867 m. gruodžio 9 d.) – Vokietijos šaunamųjų ginklų išradėjas ir gamintojas. Labiausiai žinomas jo darbas yra Prūsijos armijos ginkluotėn priimtas Draizės adatinis šautuvas.

Draizė savo adatinį šautuvą 1836 m. pasiūlė Prūsijos armijai, į kurios ginkluotę šautuvas buvo priimtas 1840 m. gruodį kaip Leichte Perscussions-Gewehr M 1841 ('1841 m. lengvasis kapsulinis šautuvas'). Pavadinimas specialiai buvo parinktas klaidinantis, kad nebūtų galima nuspėti, koks šautuvo mechanizmas. Vėliau, 1855 m., pervadintas į Zündnadelgewehr M 1841.^[1]

Draizė gimė Zemerdoje, kuri tada priklausė Mainzo kurfiurstijai, spynų meistro šeimoje.

1809–1814 m. Draizė dirbo Paryžiaus ginklų fabrike, kuris priklausė šveicarui Žanui Samueliui Pauliui. Šis buvo sukonstravęs kelis eksperimentinius karinius pro drūtgalį užtaisomus šautuvus. Grįžęs į Zemerdą Draizė 1824 m. įkūrė kompaniją, kuri gamino kapsulinių ginklų kapsules. Tada jis ir ėmė kurti adatinį šautuvą.

Kai kas mano, kad Draizės adatinis šautuvas yra pirmasis šautuvas su svirtine spyna (angl. bolt-action rifle). Jis iš tikrųjų turi drūtgalį uždarančią spyną, tačiau naudoja ne metalinius, o popierinius šovinius su vidine kapsule. Šautuvo adata (skiltuvo analogas) praduria popierinį šovinį ir smogia į kapsulę, kuri padega dūminį paraką. Draizės šautuvo konstrukcija paprasta, jį gana lengva išlaikyti švarų ir veikiantį. Susidėvėjusias adatas gana lengva pakeisti, tam nereiki ardyti spynos mechanizmo. Draizės šautuvas buvo didelis žingsnis tobulinant šautuvus, jų šaudymo sparta buvo gerokai didesnė, nei to meto graižtvinių šautuvų, užtaisomų pro žiotis, kurie buvo standartiniai armijos šautuvai iki XIX a. 7-to dešimtmečio vidurio.

Kitas Draizės šautuvo privalumas buvo tas, kad šaulys galėjo pertaisyti šautuvą gulėdamas ir nesirodydamas priešui.^[2]

Draizės šautuvą Prūsijos kariuomenė naudojo Austrijos-Prūsijos ir Prancūzijos-Prūsijos karuose. Tuo metu Draizės šautuvas jau buvo pasenęs, jį gerokai lenkė Prancūzijos Mle 1866 Chassepot šautuvas. Kitose šalyse pasirodė kiti spyniniai šautuvai. Pvz., 1869 m. Šveicarija priėmė spyninį dėtuvinį Veterlio šautuvą, kuris buvo daugiašūvis šautuvas su vamzdiška povamzdine dėtuve, naudojęs šoninio dūžio šovinius. Prancūzija perdarė 11 mm Chassepot šautuvus į Gra šautuvus, spyninius šautuvus, naudojusius metalinius šovinius.