Jeronimas Prahiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jeronimo Prahiškio sudeginimas
Atminimo lenta Prahoje

Jeronimas Prahiškis (ček. Jeroným Pražský , lenk. Hieronim z Pragi, apie 1378 m.1416 m. gegužės 30 d. Konstancas) – čekų husitų veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Prahos universitetą nuo 1399 m. studijavo Oksforde, buvo paveiktas Džono Vaiklifo idėjų. 14051412 m. dėstė Paryžiaus, Heidelbergo, Vienos ir Kelno universitetuose; visur buvo kaltinamas erezijų skleidimu. 1412 m. pakviestas į Lenkijos karaliaus Jogailos dvarą, gyveno Krokuvoje; ten sakė pamokslus ir diskutavo su katalikų dvasininkais. Atvykęs į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvarą, su juo lankėsi Vitebske ir kitose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vietose, Pskove demonstravo savo priešiškumą popiežiaus kurijai.

Lietuvoje Jeronimas Prahiškis pagarsėjo kaip aršus misionierius, vadovavo šventų miškų kirtimui, baltų šventovių niekinimui. Vytauto įsakymu buvo išsiųstas, kuomet pas kunigaikštį atėjusios moterys pasiskundusios, kad iš jų buvo atimta Dievo buveinė.

Grįžęs į Prahą ir sužinojęs apie J. Huso suėmimą, nepaisydamas įspėjimų, 1415 m. balandžio mėn. išvyko jo ginti į Konstanco susirinkimą (vyko 14141418 m.), jame apšauktas eretiku ir sudegintas. Jo ir Jano Huso sudeginimas davė pradžią husitų judėjimui.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • František Šmahel: Jeroným Pražský, Prag, 1966
  • Lea, Henry C. A History of the Inquisition of the Middle Ages Part Two. Kessinger Publishing, LLC. 2004, ISBN 0-7661-8894-9

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jeronimas Prahiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 643 psl.