Pereiti prie turinio

Jerome K. Jerome

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jerome K. Jerome

Jerome K. Jerome (1859 m. gegužės 2 d. – 1927 m. birželio 14 d.) – anglų rašytojas, humoristas, žinomiausias savo knyga Trise valtyje (neskaitant šuns).

Džeromas gimė Volsle, kuris tuo metu buvo Stafordšyro grafystės dalis. Jis užaugo Londone, skurde. Gimtinėje jo garbei įkurtas muziejus.

Be to Džeromas parašė esių rinkinius "Dyko vaikino dykos mintys" ir "Kitos dyko vaikino mintys", "Trise kelionėje" (Three Men on the Bummel), "Trise valtyje" tęsinį, ir kitus romanus.

Jerome K. Jerome buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Jo tėvai - Jerome Clapp (kuris vėliau pasivadino Jerome Clapp Jerome), geležies dirbinių pirklys ir pasaulietinis pamokslininkas, paviršutiniškai domėjęsis architektūra, ir Marguerite Jones. Džeromas turėjo dvi seseris, Pauliną ir Blandiną, ir vieną brolį Miltoną, kuris mirė jaunas. Džeromas buvo registruotas kaip tėvas – Jerome Clapp Jerome, o Klapka yra vėlesnis variantas (pagal emigravusį vengrų generolą György Klapką). Dėl blogų investicijų į vietinę kalnakasybą šeima atsidūrė skurde ir ją dažnai aplankydavo skolų išieškotojai. Šią savo patirtį Džeromas gyvai aprašė autobiografijoje „Mano gyvenimas ir laikai“ (My Life and Times).

Vaikystėje jis svajojo būti politiku ir intelektualu, bet abiejų tėvų mirtis 1872 m., kai jis buvo trylikos metų, privertė mesti studijas ir susirasti darbą. Jis įsidarbino "Londono ir Šiaurės Vakarų Geležinkelyje" (London and North Western Railway) ir iš pradžių rinko iš garvežių iškritusią akmens anglį. Ten jis dirbo ketverius metus.

Aktoriaus karjera ir pirmieji kūriniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1877 m. įkvėptas vyresnės sesers Blandinos meilės teatrui, Džeromas nusprendė tapti aktorium, pasivadinęs Harold Crichton. Jis prisijungė prie trupės, kuri bandė statyti pjeses esant skurdžiam biudžetui, tad dažnai aktoriai patys turėdavo paremti teatrą. Džeromas tą laikotarpį komiškai aprašo "Ant scenos - nuo scenos" (On the Stage–and Off), iš kur aiškų, kad jis visąlaik buvo be pinigų. Po trejų metų kelionių be matomos sėkmės, sulaukęs 21 metų, jis nusprendė, kad jam užteks vaidybos ir ėmė ieškotis kitos profesijos. Jis bandė tapti žurnalistu, rašančiu esė, satyras, trumpas istorijas, bet dauguma jo rašinių buvo atmesta. Per kelerius metus Džeromas buvo mokytoju, pakuotoju, klerku. Galiausiai 1885 m. "Ant scenos - nuo scenos" susilaukė sėkmės ir buvo atvertos durys kitiems Džeromo kūriniams. "Dyko vaikino dykos mintys" pasirodė 1886 m. 1888 m. birželio 21 d. jis vedė Georgina Elizabeth Henrietta Stanley Marris (kitaip Ettie) praėjus devynioms dienoms po jos skyrybų su pirmuoju vyru. Ji turėjo dukrą iš pirmos penkerių metų trukmės santuokos, kurią vadino Elze (Jos vardas buvo Džordžina kaip ir motinos). Medaus mėnuo buvo Temzėje. Tai padarė didelę įtaką kitam ir svarbiausiam Džeromo kūriniui "Trise valtyje".

Trise valtyje ir vėlesnė karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

"Trise valtyje" Džeromas pradėjo rašyti vos grįžęs iš medaus mėnesio. Romane jo žmoną pakeitė seni Džeromo draugai George Wingrave (Džordžas) ir Carl Hentschel (Haris). Tai leido jam sukurti komiškas (ir nesentimentalias) situacijas, supintas su Temzės regiono istorija. Knyga, išleista 1889 m., iš karto susilaukė pripažinimo ir yra spausdinama iki šiol. Ji buvo tokia populiari, kad kitais metais po išleidimo Temzėje buvo užregistruota 50 procentų daugiau valčių ir ji labai prisidėjo prie Temzės tapimo turistų traukos centru. Per pirmus 20 leidimo metų pasaulyje parduota milijonas kopijų. Pagal knygą buvo kuriami filmai, televizijos ir radijo serialai, pjesės ir net miuziklai. Knygos stilius turėjo didelę įtaką Anglijos ir kitų šalių humoristams ir satyrikams.

Užsitikrinęs pinigų šaltinį iš nuolat leidžiamo „Trise valtyje“, Džeromas galėjo visą laiką skirti rašymui. Jis parašė daugybę pjesių, romanų, esė, bet nebesulaukė tokios pat sėkmės. 1892 m. Robert Barr jį (o ne Radjardą Kiplingą) išrinko redaguoti „Dykinėtoją“, visuomeninį mėnesinį džentelmenams skirtą iliustruotą satyrinį žurnalą. 1893 m. jis įkūrė To-Day, bet turėjo atsisakyti abiejų leidimo dėl finansinių sunkumo ir šmeižto bylų.

1898 m. trumpa kelionė į Vokietiją įkvėpė parašyti „Trise kelionėje“. Nors sugrįžo tie patys veikėjai, bet knyga nesusilaukė didelio pasisekimo. 1902 m. Džeromas išleido romaną „Paul Kelver“, kuris laikomas autobiografiniu.

Pirmasis pasaulinis karas ir mirtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilus Pirmajam pasauliniu karui, Džeromas pasisiūlė savanoriu į frontą, bet dėl amžiaus (56 m.) nebuvo priimtas. Visgi norėdamas kaip nors pasitarnauti jis tapo karo ligoninės vairuotoju Prancūzijos armijoje. Karo prisiminimai jį prislėgė kaip ir podukros mirtis 1921 m.

1926 m. jis išleido autobiografiją "Mano gyvenimas ir laikai". 1927 m. birželį keliaujant iš Devono į Londoną jis patyrė paralyžių ir carebralinę hemoragiją. Jis gulėjo Northemtono ligoninėje, kol numirė birželio 14 d. Jis buvo kremuotas Golders Gryne ir palaidotas Šventos Marijos bažnyčioje Evelme (Ewelme) Oksfordšyre. Elzė, Ettie ir sesuo Blandina palaidotos greta.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo