Jelgavos rūmai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jelgavos rūmai
Jelgavos rūmai
Vieta	Jelgava
Įkurtas	XVIII a.

Jelgavos rūmai (latv. Jelgavas pils, vok. Schloss Mitau / Schloss Jelgava) – rūmai Latvijoje, Jelgavoje. 40 km į pietus nuo Rygos, kelio Ryga–Jelgava dešinėje pusėje siaurame pusiasalyje tarp Lielupės ir jos senvagės Driksnos.

Įžymaus Rusijos dvaro architekto Frančesko Bartolomeo Rastrelio (1700–1771 m.) pastatyti rūmai yra vienas iš nedaugelio Kuršo ir Žiemgalos hercogystės (1562–1795) sostinės pastatų, išlikusių iš 1944 m. sugriauto miesto.

Rūmų istorija prasideda 1737 m., kai po Ketlerų dinastijos paskutinio hercogo Ferdinando mirties naujuoju Kuršo ir Žiemgalos hercogystės valdovu išrinko Ernstą Johaną Bironą – Rusijos karalienės Anos Ivanovnos favoritą. Kad pabrėžtų hercogų dinastijos pasikeitimą Kurše, Ernstas Bironas nusprendė naujus rezidencijos rūmus statyti prieš tai buvusios hercogų rezidencijos – XIV a. pastatytos Livonijos ordino pilies vietoje. Senąją Jelgavos pilį tų pačių metų rudenį susprogdino ir nugriovė, kad atlaisvintų vietą būsimiesiems rūmams.

1738 m. birželio 14 d. buvo padėtas naujųjų rūmų pamatinis akmuo ir pradėta statyba. Ji vyko dviem etapais: 1738–1740 m. ir 1763–1772 m. 1740 m. rudenį buvo sumūryti visi trys rūmų korpusai ir pradėti centrinio korpuso vidaus apdailos darbai. Statybos darbus nutraukė hercogo E. Birono areštas 1740 m. lapkričio 20 d. Peterburge ir po to sekusi tremtis. Iš Jelgavos į Peterburgą išvežė konfiskuotas rūmų statybines ir apdailos medžiagas, krosnis, langus bei daug kitų daiktų, kuriuos Rastrelis panaudojo Peterburgo rūmų statyboje.

Po hercogo sugrąžinimo 1762 m. rūmų statyba atnaujinta ir baigta. 1764 m. pavasarį finansiniai sunkumai ir darbo jėgos trūkumas lėmė tai, kad į savo naująją rezidenciją E. Bironas galėjo persikelti tik 1772 m. gruodžio 8 d., o rūmų vidaus apdaila tęsėsi dar ilgai.

1795 m. Kuršo ir Žiemgalos hercogystė nustojo egzistuoti. Ji buvo prijungta prie Rusijos imperijos kaip Kuršo (Kurliandijos) gubernija. Rūmuose įkūrė gubernatoriaus rezidenciją ir gubernijos administracines įstaigas.

1798 m. kovą Rusijos caro prašymu Jelgavos rūmuose apsistojo Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII, bet, keičiantis politinei situacijai, 1800 m. pabaigoje prancūzų emigrantai buvo priversti palikti Rusiją.

Antrą kartą Prancūzijos karalius, pasivadinęs Lilės grafu, buvo apsistojęs rūmuose nuo 1804 m. pabaigos iki 1807 m. rudens.

Po to rūmuose vėl įsikūrė Kuršo gubernatorius. Iki 1915 m. ten buvo gubernijos administracinis centras. Po Pirmojo Pasaulinio karo rūmai tapo Latvijos valstybine nuosavybe. 1937 m. pastate įsikūrė Latvijos žemės ūkio rūmai, buvo pastatytas naujai įkurtos Latvijos Žemės ūkio akademijos laboratorijos korpusas. Šiuo metu rūmuose yra Latvijos žemės ūkio universitetas (Latvijas Lauksaimniecības universitāte) administracija ir keturi iš devynių Latvijos Žemės ūkio universiteto fakultetų.

Per savo istoriją rūmai daug kartų degė. 1788 m. išdegė šiaurinis korpusas ir pusė centrinio korpuso. 1805 m. ir 1816 m. šiaurinis korpusas sudegė dar kartą. 1919 m. rūmus visiškai sudegino Bermonto-Avalovo vadovaujamos armijos kareiviai. Didžiausia žala pastatui padaryta Antrojo pasaulinio karo metu, kai 1944 m. liepos pabaigoje rūmus sugriovė. Dėl to šiandien matomas tik jų išorinis siluetas po 1963 m. rekonstrukcijos.

Jau 1740 m. rūmų cokoliniame aukšte buvo skirtos atskiros patalpos hercogų kapavietėms ir į ten perkėlė mirusiųjų valdovų sarkofagus; 1583 m. statyti ir 1738 m. nugriauti bažnytinio rūsio skliautai. 1820 m. kapavietes įrengė pietrytinio skvero cokoliniame aukšte, kur jos yra ir šiandien.