Jean-Emmanuel Gilibert

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žanas Emanuelis Žiliberas
pranc. Jean Emanuel Gilibert
Jean-Emmanuel Gilibert 1741-1814.jpg
Žanas Emanuelis Žiliberas
Gimė 1741 m. birželio 21 d.
netoli Liono, Prancūzija
Mirė 1814 m. rugsėjo 2 d. (73 metai)
Lionas, Prancūzija
Veikla Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjas
Alma mater Monpeljė universitetas

Žanas Emanuelis Žiliberas (pranc. Jean Emanuel Gilibert, 1741 m. birželio 21 d. netoli Liono – 1814 m. rugsėjo 2 d. Lionas)) – Vilniaus universiteto Gamtos katedros profesorius, taip pat Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjas.

Kilmė, studijos, veikla Lione[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žanas Emanuelis Žiliberas gimė netoli Prancūzijos miesto Liono esančioje Kareto vietovėje 1741 m. neturtingoje valstiečių šeimoje.[1][2]

Žiliberas studijavo Monpeljė universitete. 1763 m. jam suteiktas medicinos daktaro laipsnis.[1] Po studijų Žiliberas gyveno Lione, vertėsi gydytojo praktika aplinkiniuose kaimuose.[1] Laisvalaikiu apylinkėse rinko ir tyrė augalus, ieškojo jų pritaikymo gydymui. Šiose išvykose rinkti herbariumą, stebėti gamtą dalyvaudavo ir jo bičiulis Žanas Žakas Ruso.

1768 m. Žiliberas buvo pakviestas profesoriauti į Liono medicinos kolegiją. Čia jis dėstė anatomiją, chirurgiją ir gamtos mokslus. Jam buvo suteiktas anatomijos, chirurgijos ir gamtos istorijos profesoriaus vardas. Liono kolegiją buvo ištikęs gaisras, per kurį sudegė kolegijos biblioteka, kolekcijos. Atstačius kolegiją, Žiliberas kolegijoje įkūrė botanikos sodą.[1][2]

Veikla Gardine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1775 m. A. Tyzenhauzas pasiūlė Žiliberui kartu organizuoti medicinos mokyklą Gardine, ir Žiliberas nedvejodamas paliko gimtinę, kartu su savimi atsigabeno vertingą gamtos mokslų knygų biblioteką, herbariumus. Atvykęs į Gardiną Žiliberas įkūrė veterinarijos ir medicinos mokyklą, ligoninę, vaistinę, anatomijos kabinetą ir įsteigė dar vieną botanikos sodą.[1][2]

Ž. E. Žiliberas pirmasis pradėjo Lietuvos floros tyrimus Gardino, o vėliau ir Vilniaus apylinkėse. Surinktą medžiagą jis aprašė savo penkių dalių veikale „Lietuvos flora“. Šiame veikale aprašytos 778 augalų rūšys, nurodoma jų augimo vieta, vegetacijos laikas, augalų praktinis panaudojimas.[1][2]

Veikla Vilniuje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1781 m. Vilniaus akademijos rektoriaus Martyno Počobuto kvietimu, Žanas Emanuelis Žiliberas iš Gardino medicinos mokyklos atvyko į Vilnių ir tapo pirmuoju Vilniaus akademijos Gamtos istorijos katedros profesoriumi. Jis atsivežė augalų ir mineralų kolekciją. Ši kolekcija leido prie katedros įsteigti mineralogijos kabinetą.[2][3] Palankias sąlygas kabineto kolekcijų plėtimuisi sudarė pats katedros darbo stilius, būtent, pastangos mokslą sieti su praktika. Kolekciją sudarė daugiausia iš Sibiro atvežti mineralai, per 1000 eksponatų. Ją tvarkė ir prižiūrėjo pats Žanas Emanuelis Žiliberas.[2]

1781 m. į Vilniaus akademijos Collegium medicum kiemą buvo perkelti ir Žilibero iš Gardino atsivežti botanikos sodo augalai. Lepesniems augalams buvo pastatytas šiltnamis. Žiliberas prie Vilniaus akademijos 1781 m. įkūrė botanikos sodą.[2][3]

Dirbdamas Vilniuje Žiliberas išleido keletą veikalų: „Vyriausiosios LDK mokyklos botanikos sodas“, „Lietuvos gamta“. Pastarajame veikale Žiliberas aprašė zoologinius stebėjimus: stumbrą ir jo skeletą, briedį, bebrą, vėžlį, vilką, ežio gemalą ir kt.[2]

1783 m. Žiliberas grįžo į Lioną. Ten vertėsi gydytojo praktika, liko botanikos profesoriumi, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, savo darbuose dar ilgai naudojo lituanistinę medžiagą.[1]

Žanas Emanuelis Žiliberas mirė 1814 m. Lione.

Atminimo išsaugojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. Europos kultūros paveldo dienų metu ant Pilies g. 22, Vilniuje, namo sienos atidengta memorialinė lenta, skirta prof. Žanui Emanueliui Žiliberui, taip pat šio namo erdviame kieme, kuriame buvo įkurtas pirmasis Vilniaus universiteto botanikos sodas, pasodintais augalais pažymėta pirmojo botanikos sodo vieta.[4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Antanas Rimvydas Čaplinkas. Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-739-36-4.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
  3. 3,0 3,1 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
  4. Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija.[1]


Commons-logo.svg

Vikiteka