Jaunųjų konservatorių lyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Jaunųjų konservatorių lyga
Įkurta 1993 m.
Būstinė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus g. 11, Vilnius
Politinė ideologija konservatizmas
Svetainė
www.libertaspietas.lt

Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) yra savarankiška, savanoriška nevyriausybinė Lietuvos jaunimo organizacija (oficialus teisinis statusas – asociacija). Ji įkurta 1993 m. kovo 25 d. Pirmininkas – Mantas Benkunskas. Šiuo metu (2017 m.) Jauniesiems konservatoriams priklauso daugiau nei 2500 narių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunųjų konservatorių lygos logotipas.

Organizacijos įkurimo data laikoma 1993 m. kovo 26 d., kai septyni „Jaunimo sambūrio“ nariai „Sąjūdžio žiniose“ išspausdino Tėvynės atgimimo sąjungos Jaunimo skyriaus steigiamąją deklaraciją.

Po 1993 m. gegužės 1 d. surengtos Tėvynės sąjungos (Lietuvos Konservatorių) Steigiamosios konferencijos, gegužės 12 d. įvyko Tėvynės sąjungos jaunimo lygos (Jaunųjų konservatorių) steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo išrinkta TSJL valdyba ir jos pirmininkas Robertas Narkevičius. Netrukus buvo sukurtas ir pirmasis rajoninis skyrius Anykščiuose. Šiame mieste 1993 m. rugpjūčio 20–27 d. vyko ir pirmasis renginys – tarptautinis jaunųjų konservatorių forumas. Jame dalyvavo svečiai iš Latvijos, Jungtinės Karalystės ir JAV. Forumo metu buvo išrinktas „šešėlinis Prezidentas“ (juo tapo Ramūnas Baužinskas) ir suformuota „šešėlinė Vyriausybė“.

Formalus organizacijos kūrimas buvo baigtas Vilniuje, 1993 m. gruodžio 8–10 d., surengus I-ąją Jaunųjų konservatorių lygos konferenciją (visuotinį organizacijos narių susirinkimą). Konferencijoje buvo priimtas JKL statutas, manifestas, veiklos programa bei išrinktas pirmininkas, valdyba, priežiūros komitetas ir revizijos komisija. JKL pirmininku tapo Ronaldas Račinskas, valdybos pirmininku – Giedrius Karsokas.

1994 metais buvo stiprinama organizacinė struktūra, kuriami skyriai rajonuose. Norint įtraukti į veiklą jaunesnius nei 18 metų asmenis, balandžio 15–16 d. buvo sukurta Jaunoji lyga. Tais pačiais metais surengtos ir dvi vasaros stovyklos – lyderių mokyklos.

1995 m. vasario 4 d. įvyko II-oji JKL Konferencija, kurios metu buvo patvirtintas naujas JKL statutas. Naujuoju organizacijos pirmininku buvo išrinktas Juozas Meldžiukas. Konferencija priėmė tris rezoliucijas „Dėl paramos Lietuvos gamintojams“, „Dėl jaunimo dalyvavimo savivaldybių tarybų rinkimuose“, „Dėl jaunimo problemų sprendimo Lietuvoje“.

1995 m. kovo 25 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo išrinkti pirmieji Jaunųjų konservatorių lygai priklausę nariai. Ukmergės meru tapo jaunasis konservatorius Sigitas Čirba, o Tauragės vicemeru – Darius Brėdelis.

1996 m. gegužės 3–8 d. Lietuvoje vyko Europos jaunųjų konservatorių EYC (European Young Conservatives) susirinkimas (Vilniuje ir Palangoje) – tai buvo pirmasis tarptautinės politinės jaunimo organizacijos susirinkimas Lietuvoje. JKL buvo viena iš EYC steigėjų ir tais pačiais metais kaip geriausia EYC nacionalinė organizacija laimėjo buvusios Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Margaret Thatcher įsteigtą prizą.

1997 m. kovo 19 d. Billo Klintono ir Boriso Jelcino susitikimo metu Helsinkyje Jaunųjų konservatorių lyga kartu su kitu pilietiškai aktyviu Lietuvos jaunimu surengė demonstraciją už Lietuvos narystę NATO. Tų pačių metų gegužės 18 d. JKL ir studentų bendrija „Humanitas“ surengė koncertą Vilniaus Vingio parke „Lietuvos jaunimas už NATO“, o paskutiniu šios akcijos veiksmu tapo demonstracija Ispanijoje (Madride) liepos 8–9 d. NATO viršūnių susitikimo metu. Rugsėjo 27 d., konferencijos „Lietuva į Europos Sąjungą“ metu, Vilniaus Rotušės aikštėje JKL suorganizavo nedidelę akciją „Lietuvos jaunimas už Europą“, o gruodžio 12–13 d. Liuksemburge įvyko dar viena JKL rengta demonstracija ES viršūnių susitikimo metu.

1998 m. JKL, veikdama kaip labai aktyvi lobistinė organizacija, per savo atstovus Seime nuolat kėlė jaunimui aktualius klausimus – tais pačiais metais Lietuvoje finansavimas jaunimo programoms padidėjo 2,7 karto.

1999 m. gruodį bei 2000 m. gruodį European young conservatives vicepirmininku buvo išrinktas JKL tarptautinis sekretorius Mantvydas Juozapavičius, kuris taip pat buvo išrinktas ir Democratic Youth Community of Europe (DEMYC) vicepirmininku 1999–2001 m. kadencijai.

2000 m. kovą vykusiose savivaldos rinkimuose JKL pirmininkas Andrius Kupčinskas buvo išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Siekiant pritraukti daugiau jaunimo, tais pačiais metais nuspręsta Jaunųjų konservatorių lygą iš politinės organizacijos reorganizuoti į visuomeninę organizaciją (šiuo metu tai prilygtų asociacijos teisiniam statusui).

2001 m. balandžio 16 d. Vilniuje įvyko steigiamasis suvažiavimas, kuriame Jaunųjų konservatorių lyga reorganizuota į visuomeninę organizacija „Lietuvos jaunųjų konservatorių organizaciją" (VO JKL), o jos pirmininku tapo Darius Jonutis.

2003 m., prasidėjus Rolando Pakso prezidentavimo skandalui, Jaunųjų konservatorių lyga tapo pirmąja visuomenine organizacija, reikalavusia R. Pakso atsistatydinimo.

2005 m. lapkričio 5 d. prie JKL buvo prijungtas Lietuvos jaunųjų demokratų sąjūdis.

2007 m. Kauno meru tapo buvęs JKL pirmininkas Andrius Kupčinskas.

2009 m. JKL organizavo tarptautinę DEMYC žiemos mokyklą „Laisva Baltarusija“.

2009 m. Vilniuje įvykusioje JKL narių konferencijoje buvo patvirtinti naujieji organizacijos įstatai bei pirmininku išrinktas Andrius Vyšniauskas.

2009 m. Kėdainiuose neeilinės JKL narių konferencijos metu organizacijos pirmininku išrinktas Arnoldas Pikžirnis.

2009 m. į Europos Parlamentą išrinkta buvusi JKL pirmininkė Radvilė Morkūnaitė.

2009 m. JKL įgyvendino vieną didžiausių šalyje pilietiškumo skatinimo projektų, skirtų jaunimui – „Pilietiškumo mokykla 09“[1].

2010 m. spalio 9 d. Klaipėdoje vykusioje JKL narių neeilinėje konferencijoje Jaunųjų konservatorių lygos pirmininke buvo išrinkta Uršulė Stonkutė.

2011 m. lapkričio 12 d. Kaune vykusioje JKL narių neeilinėje konferencijoje Jaunųjų konservatorių lygos pirmininku buvo išrinktas Adomas Bužinskas.

2013 m. lapkričio 30 d. Kaune vykusioje JKL narių eilinėje konferencijoje Jaunųjų konservatorių lygos pirmininke buvo išrinkta Agnė Kaniauskaitė.

2015 m. spalio 24 d. Vilniuje vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Asamblėjoje „Pilietiškumo mokykla“ išrinkta geriausia metų iniciatyva.

2015 m. gruodžio 19 d. Vilniuje vykusioje JKL narių eilinėje konferencijoje Jaunųjų konservatorių lygos pirmininku buvo išrinktas Teodoras Žukas.

2017 m. gruodžio 16d. Kaune vykusioje JKL narių eilinėje konferencijoje Jaunųjų konservatorių lygos pirmininku buvo išrinktas Mantas Benkunskas.

Akimirka iš 2017 m. rugsėjį vykusio kontrmitingo, Jaunųjų konservatorių lygos organizuoto atsakant į šalia Seimo vykusį Vytauto Šustausko surengtą mitingą. 

Organizacijos misija ir vizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organizacijos vizija: Jaunųjų konservatorių lyga – lyderiaujanti ir autoritetinga Lietuvos jaunimo organizacija, turinti darniai veikiančią struktūrą bei aktyviai dalyvaujanti valstybės gyvenime.

Organizacijos misija: Jaunųjų konservatorių lyga puoselėja konservatizmo vertybes, ugdo pilietiškus jaunus žmones, visuomenės lyderius ir prisideda prie valstybės politikos formavimo.

Organizacijos vertybės ir veiklos principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadras iš Jaunųjų konservatorių lygos organizuotų akademinių mokymų.

Organizacijos vertybės:

  • konservatizmas
  • bendruomeniškumas ir šeima
  • pilietiškumas
  • tradicijos
  • patriotiškumas

Organizacijos veiklos principai:

  • demokratija
  • atvirumas
  • moralė ir etika
  • dalyvavimas
  • savanoriškumas

Organizacijos tikslai ir veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikslai:

  • Modernios nepriklausomos teisinės Lietuvos Respublikos kūrimas;
  • Jaunimo skatinimas įsitraukti į valstybės gyvenimą, sprendimų priėmimo procesą;
  • Konservatizmo propagavimas ir skleidimas Lietuvoje;
  • Kova su populizmu;
  • Lietuvos socialinių, kultūrinių, ekonominių ir užsienio politikos įvykių analizė ir refleksija;
  • Istorinės atminties ir šalies tradicijų pagarbus puoselėjimas.

Veikla:

  • Seminarų ir diskusijų rengimas Lietuvos politiniam peizažui aktualiomis temomis;
  • Paskaitų organizavimas filosofinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis;
  • Įvairių, kūrybiškų akcijų organizavimas, reaguojant į Lietuvos politinius įvykius;
  • Nuoseklus valstybinių švenčių minėjimas;
  • Bendradarbiavimas su kitomis ideologiškai artimomis organizacijomis;
  • Jaunųjų konservatorių lygos periodinių renginių organizavimas: JKL vasaros akademijos, Pilietiškumo mokyklos projekto ir kt.

Jaunųjų konservatorių lyga save apibrėžia šia konservatyvaus mąstymo ašimi: Libertas & Pietas. Libertas – laisvė, Pietas – pamaldi pagarba viskam: šeimai, protėviams, Tėvynei, Dievui. Lietuvos patirtyje būtent pietas įkvėpė ir rodė kelius kovai už laisvę. Normaliam asmens ir valstybės gyvenimui reikalingos abi dorybės – tiek pietas, laiduojanti tradicijos, „sutarties tarp gyvųjų, mirusiųjų ir tų, kurie dar gims“, tęstinumą, tiek libertas, užtikrinanti pažangą ir kaitą bei tradicijos gyvastingumo sąlygas.

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. gruodžio 16 d. vykusi Jaunųjų konservatorių lygos konferencija. Jos metu išrinktas naujasis Pirmininkas Mantas Benkunskas.

Pirmininkas – Mantas Benkunskas

Valdyba:

  • Benediktas Alekna
  • Brigita Aukštakytė
  • Mikas Danilevičius
  • Linas Skirius
  • Greta Šaduikytė

Biuro vadovė – Gabrielė Stankūnaitė

Narystė kitose organizacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunųjų konservatorių lyga priklauso kelioms skėtinėms organizacijoms:

  • Lietuvoje – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai (LiJOT), JKL skyriai – atskirose Lietuvos savivaldybėse veikiančioms „apskritųjų stalų“ organizacijų sąjungoms.
  • Užsienyje – Europos demokratų studentai, European Democrat Students (EDS)[1], Nordic Conservative Student Union (NKSU)[2], The Democrat Youth Community of Europe (DEMYC)[3].

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų jaunimo organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis:

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali svetainė