Rolando Pakso apkalta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rolandas Paksas

Prezidento Rolando Pakso apkalta (Prezidentinis skandalas, Paksogeitas[1][2]) – pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs šeštojo Lietuvos prezidento Rolando Pakso nušalinimu iš užimamų pareigų; konstitucinė Pakso byla.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Paksas 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekiantį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 m. pradėjo eiti Prezidento pareigas. Skandalas prasidėjo 2003 m. spalio 30 d., kuomet tuometinis Valstybės Saugumo Departamento vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vėliau šis teiginys buvo atmestas Konstitucinio Teismo.

Kaltinimai Prezidentui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galutiniai suformuluoti kaltinimai Rolandui Paksui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo skambėjo taip:

  • 1 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. neteisėtai Jurijui Borisovui suteikęs LR pilietybę už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.
  • 2 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.
  • 3 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat R. Paksas, 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.

Gynyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. Konstituciniame Teisme Paksą gynė ir jam atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Baublys & Partners“ 6 advokatai, teisininkai (vadovas Gediminas Baublys).

„Paksgeito“ metu advokatai atstovavo LR Konstituciniame Teisme,[3] pagarsėjo vaizdingais palyginimais (įrodinėdami, kad nagrinėti Prezidentui inkriminuojamo veiksmo esą nėra pagrindo, nes kaltinimo formuluotė – „sąmoningai leido suprasti" – apskritai neapibūdina veiksmo): „Jeigu atstovas atėjo su raudonais pusbačiais, tai jis man sąmoningai leido suprasti, kad atėjo ne su baltais pusbačiais. Tačiau ar jis dėl to kaltas?“

Taip pat: „Jeigu asilas atėjo į kaimą su raudonais pusbačiais, tai ar tikrai visas kaimas dėl to kaltas?“[4]

Nušalinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų,[5] balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo Vytautas Greičius. Visi trys kaltinimai buvo patvirtinti, atitinkamai 86, 86 ir 89 balsais už. Tam, kad prezidentas būtų nušalintas, reikėjo ne mažiau trijų penktadalių parlamentarų balsų, šiuo atveju – mažiausiai 85 Seimo narių pritarimo. Tuo baigėsi 13 mėnesių ir 11 dienų trukusi Prezidento anksčiau laiko nutraukta kadencija.

Netrukus nuo prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo, pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui.

LR Konstitucinis Teismas tada išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu.[6]

Skundai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Aukščiausiame Teisme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą.

Europos Žmogaus Teisių Teisme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Paksas prieš Lietuvą.

R. Paksas apskundė Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo. Jau pasibaigus 6 mėnesių terminui – dėl Pirmojo protokolo 3 str. (teisė į laisvus rinkimus). Diskusija teisme ilgai vyko dėl to, ar toks papildymas yra priimtinas. Strasbūro Teismo Pirmininkas parašė dėl to atskirą nuomonę – byla atmestina, kadangi skundo papildymas gautas pavėluotai, kad byla nacionaliniame lygmenyje buvo ne teisinė, o „politinė“, siekiant sužlugdyti R. Paksą kaip politiką.

2011 m. sausio 6 d. Teismas paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio Prezidento teisę būti išrinktu į Seimą. Konstatuota, jog „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“.[7] Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus[8].

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitete[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, jo advokatas Stanislovas Tomas 2012 m. birželio 6 d. paskelbė, jog byla bus tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo „nėra bausmės be įstatymo“ pažeidimo. Buvo laimėtas pirmasis bylos etapas prieš Lietuvą.[9]. JTO uždarė rašytinę bylos dalį 2013 m. birželį.

2013 m. gruodį Seimas balsavimo rezultatu 83:11 (13 susilaikiusių) nepritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai apkaltos būdu nušalintam asmeniui būti renkamam į Seimą.[6]

Populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykęs skandalas pritraukė ir menininkų dėmesį. Andrius Mamontovas sukūrė du muzikinius kūrinius panaudodamas iškarpas iš R. Pakso interviu ir kitų pasisakymų garso įrašų.[10] 2006 m. sukurtas Vytauto Matulevičiaus dokumentinis filmas „Visi prieš vieną“, 2008 m. meninis kino filmas „Pilotas“ (rež. Saulius Vosylius).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]