Rolando Pakso apkalta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rolandas Paksas

Prezidento Rolando Pakso apkalta (Prezidentinis skandalas) – pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs prezidento (Rolando Pakso) pašalinimu iš užimamų pareigų; konstitucinė Pakso byla.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skandalas prasidėjo 2003 m. spalio 30 d., kuomet tuometinis Valstybės Saugumo Departamento vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (vėliau šis teiginys buvo atmestas Konstitucinio Teismo).

Kaltinimai Prezidentui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galutiniai suformuluoti kaltinimai Rolandui Paksui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo skambėjo taip:

  • 1 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. neteisėtai Jurijui Borisovui suteikęs LR pilietybę už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.
  • 2 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.
  • 3 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat R. Paksas, 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.

Gynyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. Konstituciniame Teisme Paksą gynė ir jam atstovavo advokatų profesinės bendrijos „NORDIA BAUBLYS & Partners“ 6 advokatai, teisininkai (vadovas Gediminas Baublys).

„Paksgeito“ metu advokatai atstovavo LR Konstituciniame Teisme[1], pagarsėjo vaizdingais palyginimais (įrodinėdami, kad nagrinėti Prezidentui inkriminuojamo veiksmo esą nėra pagrindo, nes kaltinimo formuluotė - „sąmoningai leido suprasti" - apskritai neapibūdina veiksmo): Jeigu atstovas atėjo su raudonais pusbačiais, tai jis man sąmoningai leido suprasti, kad atėjo ne su baltais pusbačiais. Tačiau ar jis dėl to kaltas?

Taip pat: Jeigu asilas atėjo į kaimą su raudonais pusbačiais, tai ar tikrai visas kaimas dėl to kaltas?[2].

Nušalinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo Vytautas Greičius. Visi trys kaltinimai buvo patvirtinti, atitinkamai 86, 86 ir 89 balsais už. Tam, kad prezidentas būtų nušalintas, reikėjo ne mažiau trijų penktadalių parlamentarų balsų, šiuo atveju - mažiausiai 85 Seimo narių pritarimo. Tuo baigėsi 13 mėnesių ir 11 dienų trukusi Prezidento anksčiau laiko nutraukta kadencija.

Netrukus nuo prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo, pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui.

Procesas Strasbūro Teisme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Paksas apskundė Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo. Jau pasibaigus 6 mėnesių terminui - dėl Pirmojo protokolo 3 str. (teisė į laisvus rinkimus). Diskusija teisme ilgai vyko dėl to, ar toks papildymas yra priimtinas. Strasbūro Teismo Pirmininkas parašė dėl to atskirą nuomonę - byla atmestina, kadangi skundo papildymas gautas pavėluotai, kad byla nacionaliniame lygmenyje buvo ne teisinė, o „politinė", siekiant sužlugdyti R. Paksą kaip politiką.

2011 m. sausio 6 d. Teismas paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio Prezidento teisę būti išrinktu į Seimą.

Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, pastarojo advokatas dr. Stanislovas Tomas paskelbė apie tai, kad byla bus tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO uždarė rašytinę bylos dalį 2013 m. birželį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]