Jasunio nacionalinis parkas

Koordinatės: 1°0′0″ p. pl. 76°0′0″ v. ilg. / 1.00000°š. pl. 76.00000°r. ilg. / 1.00000; 76.00000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jasunio nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Senvagė Jasunio parke
Senvagė Jasunio parke
Vieta: Ekvadoras
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Puerto Fransisko de Oreljana
Žemėlapis rodantis Jasunio nacionalinis parkas vietą.
Jasunio nacionalinis parkas
Koordinatės: 1°0′0″ p. pl. 76°0′0″ v. ilg. / 1.00000°š. pl. 76.00000°r. ilg. / 1.00000; 76.00000
Plotas: 9820 km²
Įkurtas: 1979 m.
Valdymas: Ekvadoro aplinkos ministerija
Vikiteka: Jasunio nacionalinis parkas

Jasunio nacionalinis parkas (isp. Parque Nacional Yasuní) – saugoma gamtos teritorija (nacionalinis parkas ir biosferos rezervatas) rytų Ekvadore, Amazonijoje. Užima 9820 km² teritoriją tarp Napo ir Kurarajaus upių, įeina į Oreljanos, Pastasos ir Napo provincijų teritorijas. Parko pavadinimas verčiamas kaip „šventoji žemė“.

Parko paskirtis – apsaugoti Amazonijos gamtą bei indėnų gyvenamuosius plotus nuo besiplečiančios naftos gavybos ir miškų kirtimo. Parko teritorijoje gyvena indėnai vaoraniai. Dvi jų gentys – tagaeriai ir taromenaniai – priklauso nekontaktuojančioms tautoms.

Jasunio nacionalinis parkas taip pat pasižymi didele bioįvairove, čia yra nemažai endeminių ir labai retų rūšių. Parke suskaičiuotos 165 žinduolių, 630 paukščių, 105 varliagyvių, 83 roplių rūšys, virš 100 tūkst. vabzdžių rūšių. Būdingų gyvūnų pavyzdžiai: gelsvakaktė koata, tripirštis tinginys, paka, dulsvasis agutis, devynjuostis šarvuotis, Amazonės delfinas, Humbolto kiškiaplaukė beždžionė, didžioji skruzdėda, pekaris, lyguminis tapyras, jaguaras, brazilinė ūdra, didysis šarvuotis, puma, voverinis saimiris, Amazonės lamantinas, smailiagalvė gyvatė, geltonkojis vėžlys ir kt.

Naftos gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jasunio nacionaliniame parke yra atrasti dideli naftos telkiniai, sudarantys apie 20 % visos Ekvadore esančios naftos. Kadangi jos gavyba darytų neigiamą įtaką parko ekosistemai ir bioįvairovei, sudeginus naftą į atmosferą patektų apie 410 mln. tonų anglies dvideginio, bei kiltų grėsmė parko teritorijoje gyvenančioms vietinėms tautoms, vyriausybė su Juntinių Tautų pagalba 2010 m. pradėjo iniciatyvą, kuria siekta iki 2023 metų iš tarptautinės bendruomenės surinkti bent 3,6 mlrd. $. Anot Ekvadoro vyriausybės, ši suma, kuri sudaro pusę galimo pelno iš naftos telkinių, būtų pakankama, kad šalis sutiktų nepradėti naftos gavybos nacionaliniame parke.[1]

Iki 2013 m. rugpjūčio mėn. į fondą buvo surinkta tik 13 mln. $ – apie viena trečioji procento nuo galutinės sumos. Tą patį mėnesį iniciatyva buvo paskelbta kaip nepavykusi ir, nepaisant daugumos Ekvadoro gyventojų nepritarimo bei aplinkos apsaugos aktyvistų protestų, pranešta apie naftos gavybos leidimų išdavimą.[2]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]