Jaroslavas Galia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jaroslavas Galia (apie 1928 m.)

Jaroslavas Galia (ček. Jaroslav Galia; 1875 m. spalio 31 d. Kopršivnicėje (dab. Čekijoje) – 1941 m. gegužės 22 d. Prahoje) – Čekoslovakijos diplomatas, čekų muzikos teoretikas ir kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi vargonų mokykloje Prahoje ir Meno akademijoje jos priemiestyje Cimrove. 1896 m. ivyko į Rusiją, Rostovo prie Dono operoje tarnavo chormeisteriu. 18981901 m. Novorosijske dirbo muzikos mokytoju gimnazijoje. Įsijungė į karinį orkestrą ir suo juo nukeliavo net į Mandžūrijos Hailaro miestą (dab. priklauso Kinijai) ir Chabarovską. Nuo 1904 m. dėstė muzikos disciplinas karo mokykloje Irkutske. Pastarajame mieste rinko Sibiro tremtinių ir kalinių dainas bei komponavo muzikinius kūrinius, išleido harmonijos vadovėlį. 1919 m. prisišliejo prie Čekoslovakų legijos ir kartu su kariais grįžo į tėvynę.

Kurį laiką gyveno Prostejove, vadovavo dainininkų draugijai Vlastimil. 1921 m. pradėjo dirbti šalies Užsienio reikalų ministerijoje, kaip diplomatas buvo pasiųstas į Estiją ir Lietuvą. Po Miuncheno sutarties Čekoslovakijos valstybė buvo panaikinta, J.Galia grįžo į Prahą ir išėjo į pensiją. Daug rašė į muzikinę spaudą: Čekijoje leidžiamą žurnalą Hudebni Zpravodaj, taip pat į lietuvių „Muzikos menas“ ir „Muzika“ bei estų leidinius. Glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos kompozitoriais J. Tallat Kelpša, Č. Sasnausku ir kt. J.Galia 1938 m. Prahoje įkūrė Čekoslovakų–lietuvių draugiją, buvo išrinktas jos pirmininku.[1]

Diplomatinė veikla Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1920 m. Prahoje vyravo prorusiškos nuotaikos. Gausi rusų baltųjų emigrantų bendruomenė aktyviai skleidė nuomonę, kad nuo Imperijos atskilusios naujosios šalys tėra laikinas reiškinys – jos turėtų sugrįžti į atstatytą Rusijos valstybę, todėl užmegzti diplomatinius santykius su Čekoslovakija Lietuvai nebuvo lengva.[2]

Paskirtas vicekonsulu J.Galia į Kauną atvyko 1921 m. spalio mėnesį. Tuo metu Čekoslovakiją dar nebuvo pripažinusi Lietuvos Respubliką de jure, todėl šis paskyrimas sukėlė kai kurių Kauno politikų susierzinimą. Ne be Jaroslavo Galios pastangų 1921 m. gruodžio 29 d. diplomatinis pripažinimas buvo pasiektas, o 1922 m. kovo 24 d. konsulinė agentūra buvo pertvarkyta į konsulatą. Pradžioje prisiglaudusi Kauno „Metropolio“ viešbutyje, vėliau J.Galios vadovaujama įstaiga persikėlė į pastatą Laisvės alėjoje Nr. 14. Konsulatas siekė daugiau vystyti abiejų šalių ekonominius ryšius, tam padėjo ir Čekoslovakijos garbės konsulu Klaipėdoje paskirtas Martynas Reišys.

1928 m. sausio 31 d. Jaroslavas Galia patvirtintas reikalų patikėtiniu Kaune, o tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje jis jau buvo atšauktas į Prahą, kur laukė paskyrimas diplomatinėn tarnybon į Taliną. 1928 m. rugsėjo 1 d. naujuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje patvirtintas Miloslavas Niederlė.

Už aktyvią veiklą suartinant Lietuvos ir Čekoslovakijos piliečius J.Galia apdovanotas Vyčio kryžiaus trečiojo laipsnio ordinu.[3]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Asra (Opera sukurta studijų laikotarpiu, teksto autorius Františekas Sekanina)
  • Pochody na kavkazské motivy
  • Katorga (Sibiro kalinių dainos)
  • Te Deum Laudamus (sukurta 1928 m., Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga ir skirta lietuvių tautai)[4]
  • Requiem
  • Balada o zvonech (dideliam orkestrui)
  • Sceninė muzika Edmondo Rostando pjesėms
  • Sceninė muzika Maurice Maeterlincko pjesei Žydrioji paukštė
  • Příklady k harmonizaci (Irkutske)
  • Nauka o hudbě (rankraštis dingęs)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Československý hudební slovník I (A–L), 1963, SHV, Praha
  • L. Švec: Hudebník v diplomacii: Jaroslav Galia (1875–1941), Slovanský přehled 85, 1999, s. 149–163.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]