Japonų prokalbė
Japonų prokalbė | |
Paplitimas | Korėjos pusiasalio pietinė dalis (?) |
---|---|
Kilmė | Pasaulio prokalbė(hipotezė) > Japonų prokalbė >> Dukterinės kalbos: japonų kalba Riūkiū kalbos pusiasalinė japonų kalba † |
Japonų prokalbė arba japonų–riūkiūiečių prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios išsivystė dabartinės japonų ir riūkiūiečių kalbos. Prokalbė rekonstruota pasitelkus senosios japonų kalbos vidinę rekonstrukciją ir senajai japonų kalbai (įskaitant rytinį dialektą) bei riūkiūiečių kalboms pritaikius lyginamąjį metodą.[1] Prie rekonstrukcijos žymiausiai prisidėjo kalbininkai Samuelis Martinas ir Širas Hatoris.[1][2]
Manoma, kad japonų kalbos į Japonijos salyną atkeliavo per šiaurinę Kiūšiū iš Korėjos pusiasalio, kai iš ten atsikėlė ryžių auginimu užsiimančios Jajoi kultūros gentys 700–300 m. pr. m. e., dėl ko buvo išstumtos iki tol egzistavusios vietinės kalbos.[3][4]
Pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiau pateikiami rekonstruoti skaitvardžiai nuo 1 iki 10 japonų prokalbe ir iš jos kilusiose kalbose:
Japonų prokalbė[5] | „Žemyninė“ salyno | Riūkiū salyno | pusiasalinė japonų kalba †[4] | ||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Senoji japonų kalba[6] | Dabartinė japonų kalba | Šiuris (Okinava)[7] | Hatoma (Jaejama)[8] | Jonagunis [9] | |||
1 | *pitə | pi1to2 | hito | tii- | pusu- | tʼu- | |
2 | *puta | puta | futa | taa- | huta- | tʼa- | |
3 | *mi(t)- | mi1 | mi | mii- | mii- | mii- | *mit |
4 | *jə | yo2 | yo | juu- | juu- | duu- | |
5 | *itu | itu | itsu | ici- | ici- | ici- | *yuci |
6 | *mu(t)- | mu | mu | muu- | muu- | muu- | |
7 | *nana | nana | nana | nana- | nana- | nana- | *nanən |
8 | *ja | ya | ya | jaa- | jaa- | daa- | |
9 | *kəkənə | ko2ko2no2 | kokono | kukunu- | (ku)kunu- | kugunu- | |
10 | *təwə | to2wo | tō | tuu | tuu- | tuu | *tək |
Labai tikėtina, kad skaitvardžiai '2', '6' ir '8' japonų prokalbėje sudaryti iš atitinkamai '1', '3' ir '4' skaitvardžių balsių alteracijos.[10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Frellesvig & Whitman (2008a), p. 1.
- ↑ Martin (1987).
- ↑ Serafim (2008), p. 98.
- ↑ 4,0 4,1 Vovin (2017).
- ↑ Whitman (2012), pp. 31, 33.
- ↑ Bentley (2012), p. 199.
- ↑ Shimoji (2012), p. 357.
- ↑ Lawrence (2012), p. 387.
- ↑ Izuyama (2012), p. 429.
- ↑ Whitman (2012), p. 33.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bentley, John R. (2012), "Old Japanese", in Tranter, Nicolas, The Languages of Japan and Korea, Routledge, p. 189–211, ISBN 978-0-415-46287-7
- Frellesvig, Bjarke (2010), A History of the Japanese Language, Cambridge: Cambridge University Press, ISBN 978-0-521-65320-6
- Frellesvig, Bjarke & Whitman, John (2008a), "Introduction", in Frellesvig, Bjarke & Whitman, John, Proto-Japanese: Issues and Prospects, John Benjamins, p. 1–9, ISBN 978-90-272-4809-1
- Izuyama, Atsuko (2012), "Yonaguni", in Tranter, Nicolas, The Languages of Japan and Korea, Routledge, p. 412–457, ISBN 978-0-415-46287-7
- Lawrence, Wayne P. (2012), "Southern Ryukyuan", in Tranter, Nicolas, The Languages of Japan and Korea, Routledge, p. 381–411, ISBN 978-0-415-46287-7
- Martin, Samuel Elmo (1987), The Japanese Language through Time, New Haven and London: Jeilio universiteto leidykla, ISBN 978-0-300-03729-6
- Serafim, Leon A. (2008), "The uses of Ryukyuan in understanding Japanese language history", in Frellesvig, Bjarne & Whitman, John, Proto-Japanese: Issues and Prospects, John Benjamins, p. 79–99, ISBN 978-90-272-4809-1
- Shimoji, Michinori (2012), "Northern Ryukyuan", in Tranter, Nicolas, The Languages of Japan and Korea, Routledge, p. 351–380, ISBN 978-0-415-46287-7
- Vovin, Alexander (2017), "Origins of the Japanese Language", Oxford Research Encyclopedia of Linguistics, Oksfordo universiteto leidykla, doi: , ISBN 978-0-19-938465-5
- Whitman, John (2012), "The relationship between Japanese and Korean", in Tranter, Nicolas, The Languages of Japan and Korea, Routledge, p. 24–38, ISBN 978-0-415-46287-7