Jānis Akuraters

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Janis Akurateris)
Jump to navigation Jump to search
Jānis Akuraters

Janis Akurateris (latv. Jānis Akuraters, 1876 m. sausio 13 d. Jaunzemiai, Dignajos valsčius1937 m. liepos 25 d. Ryga) – Latvijos pedagogas, latvių rašytojas neoromantikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Dignajos eigulio šeimoje. Mokėsi Biržų pradžios mokykloje, vėliau Jekabpilio miesto mokykloje. Išlaikęs mokytojo egzaminus dirbo mokytoju Iršoje, Jurmundoje, Rygoje. 1903 m. bandė įstoti į Maskvos universitetą studijuoti medicinos, bet nepavyko, todėl klausėsi rusų literatūros paskaitų. 1904 m. grįžęs į Rygą vertėsi rašymu. 1905 m. revoliucijos pradžioje suimtas, paleistas leido žurnalą „Po saule“ (Pret sauli). 1907 m. vėl suimtas, ištremtas į Pskovą, bet per Suomiją ir Švediją pabėgo į Norvegiją. 1908 m. grįžo į Latviją. 1PK|Pirmojo pasaulinio karo metais kovojo latvių šaulių pulke, dalyvavo Jelgavos operacijoje. 1918 m. išrinktas Nacionalinės tarybos nariu. Įkūrus nepriklausomą Latvijos valstybę dirbo meno departamento direktoriumi, Latvijos Radiofono direktoriumi.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eilėraščiams (rinkinys „Žvaigždėta naktis“ (Zvaigžnu nakts 1905 m.), „Šiaurėje“ (Ziemeļos, 1906 m.) būdingas pakilumas, romantinis maksimalizmas. Apysakose „Samdinio bernioko vasara“ (Kalpa zēna vasara 1908 m., lietuvių kalba išleista 1933 m. ir 1972 m.), „Deganti sala“ (Degošā sala, 1912 m.), liet. 1938 m.) impresionistiškai vaizduojama kaimo gamta, jaunų žmonių svajonės ir meilės išgyvenimai.

1921 m. išleido romaną „Peteris Danga“, 1925 m. – jo tęsinį „Ugningi žiedai“ (Ugunīgie ziedi). Išleido apsakymų rinkinį „Eroto gentis“ (Erosa cilts 1923 m.), parašė romantines dramas „Imantos prisikėlimas“ (Imantas attgšamcelšanas 1907 m.), „Saulės žiedas“ (Saules gredzens 1910 m., istorines tragedijas „Kaupas, lyvių viršaitis“ (Kaupo, līvu virsaitis 1913 m.), „Viesturas“ (Viesturs, 1920 m.) Į lietuvių kalbą išversta jo apysaka „Žmogus“ („Cilvēks“, 1907 m.) Į latvių kalbą išvertė lietuvių liaudies dainų, paskelbė straipsnių apie Lietuvą. [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Zvaigžņu nakts" (1905)
  • "Ziemeļos" (1906)
  • "Bez svētnīcas" (1907)
  • "Astra" (1909)
  • "Sirds varā" (1911)
  • "Dienu prieks" (1921)
  • "Latvijas balādes" (1922)
  • "Rožainais vējš" (1922)
  • "Eleģiski momenti" (1925)

Pjesės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Taisnības meklētāji" (1902)
  • "Lāču bērni" (1910)
  • "Ķēniņa meita" (1910)
  • "Saules gredzens" (1911)
  • "Kurzemē" (1914)
  • "Šis un tas Itnekas" (1920)
  • "Kaupo, līvu virsaitis" (pastatyta 1913)
  • "Pieci vēji" (1922)
  • "Viesturs" (teātrī 1920)
  • "Tautas darbinieki" (1924)
  • "Sidraba birze" (1924)
  • "Apvienosimies" (1926)
  • "Bezdarbnieki" (1934)
  • "Vecie un jaunie" (1934)

Proza[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Cilvēks" (1905)
  • "Kalpa zēna vasara" (1911)
  • "Degošā sala" (1912)
  • "Puķes ziemeļos" (1912)
  • "Iz bijušām dienām" (1913)
  • "Parādības" (1914)
  • "Sapņi un likteņi" (1919)
  • "Draugu sejas" (1920)

Romanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Pēters Danga" (1921)
  • "Klusums un gaisma" (1921)
  • Ugunīgie ziedi" (1925)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Silvestras Gaižiūnas Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t.