Jan Davidsz. de Heem

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Janas Davidsas de Hemas (ol. Jan Davidsz. de Heem, 1606 m., Utrechtas, Nyderlandai – 1684 m. balandžio 26 d., Antverpenas) – XVII a. Nyderlandų tapytojas, vienas žymiausių olandų natiurmortų kūrėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Janas Davidsas (Davidsonas) de Hemas gimė 1606 m. Utrechte katalikų šeimoje. 1626 m. jis persikėlė į Leideną, kur vedė pirmąją žmoną Aletta van Weede, kilusią iš Utrechto. 1635 m. De Hemas persikėlė į Antverpeną ir įstojo į vietos Šv. Luko vardo tapytojų gildiją. 1642 m. mirė pirmoji žmona ir 1643 m. De Hemas vedė Anna Ruckers iš Antverpeno. Didesniąją dalį gyvenimo De Hemas praleido Utrechte. 1649 m. jis gyveno Utrechte ir vėl 1667 – 1672 m. laikotarpyje būvojo gimtajame mieste. 1669 m. jis įstojo į Utrechto tapytojų gildiją. 1672 m. prasidėjus prancūzų invazijai į Nyderlandus De Hemas grįžo į Antverpeną, kur mirė 1684 m. balandžio 26 d.

Keletas De Hemo ankstyvųjų darbų panašūs į Utrechto natiurmortų tapytojo Balthasar van der Ast (1593/1594–1657), kuris galbūt jį apmokino dailės. Gyvendamas Leidene De Hemas tapė tonalius natiurmortus su vanitas temos elementais: knygomis, raštais, muzikiniais instrumentais, kaukolėmis. Šie bruožai atliepia Leideno dailininkų David Bailly (1584–1657) ir Harmen Steenwijck (1612–po 1656) kūrybą. Po De Hemo atvykimo į Antverpeną jį paveikė Daniel Seghers (1590–1661). De Hemo kompozicijos tapo kruopščiau suplanuotos, vaizduojamos gėlių girliandos ir puokštės, vaisių krepšiai ir kiti objektai, galintys sukurti iliuzinius šviesos efektus: indai, vabzdžiai, auksas ir sidabras, už kuriuos De Hemas buvo aukštai vertinamas amžininkų. Dailininkas bendradarbiavo su kitais tapytojais. Tarp Hemo mokinių: Abraham Mignon (1640–1679), Cerstiaen Luyckx (1623–po 1674) ir Joris van Son (1623–1667). Jo sūnus Davidas Jansas tapo tapytoju.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka