James Levine

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
James Levine
James Levine 2013.jpg
Gimė: 1943 m. birželio 23 d. (72 metai)
Sinsinatis, Ohajo valstija
Veikla: JAV dirigentas, pianistas

Džeimsas Levainas (angl. James Lawrence Levine, g. 1943 m. birželio 23 d. Sinsinatis, Ohajo valstija) – JAV dirigentas, pianistas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė muzikalioje žydų šeimoje, senelis buvo sinagogos kantorius, tėvas – smuikininkas, motina – aktorė. 1953 m. debiutavo kaip pianistas su Sinsinačio simfoniniu orkestru. Mokėsi Džiuliardo muzikos ir dramos mokykloje Niujorke, tobulinosi pas Rudolfą Serkiną. 19561965 m. debiutavo Marlboro ir Aspeno muzikos festivaliuose. Dirigavo Klyvlando simfoniniam orkestrui (19641970 m. Džordžo Selo asistentas), Klyvlando universiteto simfoniniam orkestrui. 19711973 m. Niujorko Metropolitan Opera dirigentas, 1973–1974 m. vyr. dirigentas, nuo 1975 m. šio teatro muzikos vadovas, 1986–1999 m. meno vadovas, 19992004 m. Miuncheno filharmonijos meno vadovas, 2004–2010 m. Bostono simfoninio orkestro muzikos vadovas, atsistatydino dėl sveikatos problemų.

Maestro yra dirbęs ir užsienyje. 1975–1993 m. J. Levine'as vadovavo Zalcburgo festivaliui, 19821998 m. Bairoito festivaliui Vokietijoje. Gastroliavo Japonijoje, Europoje, dirigavo žymiausiems pasaulio orkestrams. Repertuarą sudaro klasikinė ir modernioji muzika (Georgas Maleris, Janis Ksenakis, Džonas Keidžas).[1]

Metropolitan Opera[taisyti | redaguoti kodą]

Niujorko teatre The Metropolitan Opera J. Levine'as debiutavo 1971 metais Dž. Pučinio operoje „Toska“. 2015 metų lapkritį maestro sudirigavo 2500-ąjį spektaklį (V. A. Mocarto - "Figaro vedybos"). 85 skirtingos operos, daug naujų projektų ir be galo kruopštus bei intensyvus darbas operos teatrą iškėlė į neregėtas aukštumas. J. Levine'as buvo pirmas dirigentas, kuris Metropolitan operoje sudirigavo operų „Idomenėjas“ (V. A. Mocartas), „Tito gailestingumas“ (V. A. Mocartas), „Porgis ir Besė“ (Dž. Geršvinas), „Sicilijos mišparai“ (Dž. Verdis), „Lombardai“ (Dž. Verdis), „Lulu“ (A. Bergas) ir kt. premjeras. 2011 metais, minint maestro darbo teatre 40-metį, televizijoje pasirodė filmas apie dirigento gyvenimą. Teatro parduotuvėje į prekybą išėjo daugiau kaip 50 operų įrašų, pažymėtų maestro jubiliejaus logotipu. 1996 metų balandį Dž. Levainas šventė savo veiklos teatro 25-metį. Grandiozinis koncertas, trukęs net 8 valandas, į pasaulio muzikos meką sukvietė visas žymiausias to meto operos žvaigždes.

2015-ųjų balandžio 14 oficialiai paskelbta, jog J. Levine'as išeina į pensiją dėl sveikatos problemų. Pasibaigus sezonui maestro paskelbtas muzikos vadovu emeritu.

Su J. Levine'o išėjimu baigėsi ištisa teatro era. Jis buvo sąsaja tarp šio operos teatro dabarties ir klestėjimo 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, kai švietė tokios žvaigždės kaip Leontyne Pryce ir Joan Sutherland.

J. Levine'as diriguodavo per garsiųjų „Trijų tenorų“ pasirodymus, kuriais XX a. 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose buvo populiarinama opera. Tos gastrolės su Luciano Pavarotti, Jose Carreras ir Placido Domingo priartino operą prie plačiosios publikos ir iškėlė ją į tokias didžiules arenas kaip Vemblio stadionas Londone ir „Dodger“ stadionas Los Andžele.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1980 m. Manhatano kultūros apdovanojimas.
  • 1983 m. JAV metų muzikantas.
  • 1997 m. Nacionalinis JAV apdovanojimas už nuopelnus šaliai.
  • 2006 m. Operos naujienų apdovanojimas.
  • 2008 m. Bardo koledžo apdovanojimas.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Haas-Regnemer G. von. James Levine: vom Wunderkind zum Top-Maestro. Frankfurt/Main: Haag und Herchen, 1988
  • Marsh R.C. Dialogues and discoveries: James Levine, his life and his music. New York: Scribner, 1998

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Rimas Geniušas. Džeimsas Levainas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 55 psl.