Pereiti prie turinio

James Ensor

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džeimsas Ensoras
Dž. Ensoro portretas,
aut. Henry de Groux, 1907 m.
Gimė 1860 m. balandžio 13 d.
Ostendė
Mirė 1949 m. lapkričio 19 d. (89 metai)
Ostendė
Veikla tapytojas, grafikas
Vikiteka James Ensor

Džeimsas Ensoras (pranc. James Sidney Édouard Ensor, 18601949 m.) – vienas reikšmingiausių XIX a. pabaigos Belgijos avangardinių dailininkų. Garsiausiu jo paveikslu minimas „Kristaus įžengimas į Briuselį 1889 metais“.

Džeimsas Ensoras gimė 1860 m. balandžio 13 d. Ostendėje anglų inžinieriaus Džeimso Frederiko Ensoro ir belgės Marijos Katarinos Hageman šeimoje. 1861 m. gimė vienintelė šeimos duktė Karolina Ema Ensor, kuri vėliau daug kartų pozavo savo brolio paveikslams. 1873 m. Dž. Ensoras pradėjo mokytis pas vietos tapytojus Édouard Dubar ir Michel Van Cuyck. 1875 m. Ensorų šeima paskelbė bankrotą. 1876 m. Dž. Ensoras įstojo į Vaizduojamųjų menų akademiją Ostendėje, 1877 m. spalį pradėjo mokytis Karališkojoje Briuselio vaizduojamųjų menų akademijoje. Joje sutiko daug studentų, su kuriais vėliau įkūrė „Dvidešimties“ (Les XX arba Les Vingt) avangardinių dailininkų draugiją. 1880 m. Dž. Ensoras grįžo į Ostendę pas tėvus ir įkūrė studiją šeimos įvairenybių krautuvėlės palėpėje. Buvo įtakotas impresionistinės dailės. 1881 m. pirmą kartą viešai eksponuoti dailininko kūriniai. 1882 m. Dž. Ensoras prisijungė prie dailininkų grupės L'Essor ir eksponavo jos parodose. Eksponavo Briuselio dailininkų ir literatų ratelyje, bei pasiuntė darbų į Paryžiaus Saloną.

1883 m. Dž. Ensoras dalyvavo dailininkų grupės Les Vingt (Dvidešimt) įkūrime, pradėjo tapyti groteskiškas, kaukių scenas su skeletais, fantomais. 1884 m. Dž. Ensoro kūriniai nebuvo priimti į Briuselio Salono parodą. Dailininkas su olandų tapytoju Jan Toorop apsilankė Paryžiuje. 1886 m. dailininkas sukūrė pirmuosius savo ofortus. 1886 ar 1887 m. apsilankė Londone, susipažino su Viljamo Ternerio kūryba. To meto Belgijos parodose kartu eksponavo Ogiustas Renuaras, Ogiustas Rodenas, Džeimsas Vistleris, Klodas Monė, Žoržas Sera. 1887 m. mirė Dž. Ensoro tėvas, tikriausiai nuo alkoholizmo. Dailininkas išsinuomojo būstą Briuselyje. Tuo metu sukūrė 44 ofortus − beveik trečdalį savo grafikos kūrybos, ir pradėjo garsiausią savo paveikslą „Kristaus įžengimas į Briuselį 1889 metais“. Susitiko Augustą Bogarts, kuri tapo ilgamete dailininko pozuotoja ir drauge. 1890 m. Les Vingt parodoje kartu su juo eksponavo Polis Sezanas, Polis Sinjakas ir Vincentas van Gogas. 1891 m. įvyko vien grafikos Dž. Ensoro kūrinių personalinė paroda Dietrich galerijoje Briuselyje. 1892 m. publikuota pirmoji monografija apie dailininką.

1893 m. iširo grupė Les Vingt, Dž. Ensoras apsigyveno kartu su sesers šeima iki jos mirties 1945 metai. 1895 m. Belgijos vyriausybė pirmą kartą įsigijo Dž. Ensoro kūrinį − ofortą „Žibintininkas“ Belgijos karališkiesiems muziejams Briuselyje. 1896 m. publikuota 12 ofortų serija Deuze eaux-fortes. 1898 m. įvyko pirmoji personalinė Dž. Ensoro paroda užsienyje, Paryžiuje. Paryžiaus meno žurnalas Le Plume skyrė numerį išskirtinai Dž. Ensorui. 1899 m. įvyko personalinė paroda Briuselio dailininkų ir literatų ratelyje, Albertina Vienoje įsigijo 100 Dž. Ensoro ofortų. 1901 m. Ostendės miestas įsigijo 188 ofortus. 1903 m. Belgijos karalius Leopoldas II Dž. Ensorui suteikė ševaljė titulą (pakėlė į riterius ar kavalierius). Laikoma, kad maždaug nuo šio laiko Dž. Ensoro kūrinių kokybė pradėjo smukti ir bendrai priimama, kad dailininkas savo geriausius kūrinius sukūrė iki 1900 m.

1906 m. Dž. Ensoras kūrė muziką ir teatro dekoracijas baletui. 1910 m. įvyko dailininko retrospektyvinės parodos Roterdame ir Antverpene. 1915 m. mirė jo motina. 1917 m. dailininkas persikėlė į namą Briuselyje, kuriame dabar yra įkurtas memorialinis muziejus, skirtas Dž. Ensorui. 1923 m. dailininkas tapo Belgijos karališkosios vaizduojamųjų menų akademijos nariu-korespondentu, 1925 m. − tikruoju nariu. 1926 m. Dž. Ensoro kūriniai pristatyti Venecijos bienalėje. 1929 m. pirmą kartą jo paveikslas „Kristaus įžengimas į Briuselį 1889 metais“ buvo eksponuotas viešai ir karalius Albertas I suteikė dailininkui barono titulą. Vėlyvaisiais gyvenimo metais Dž. Ensoras gyveno mizantropiškai ir mirė 1949 m. lapkričio 19 d. Ostendėje. Dailininko kūryba paveikė XX a. ekspresionistus, siurrealistus.

Kūrinių galerijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]