Jakabo kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 46°5′35″ š. pl. 18°8′25″ r. ilg. / 46.09306°š. pl. 18.14028°r. ilg. / 46.09306; 18.14028

Jakabo kalnas

Jakabo kalnas (veng. Jakab-hegy – „Jokūbo kalnas“) – kalnas pietvakarių Vengrijoje, Baranios medėje, Mečeko kalnuose. Aukštis – 602 m. Tai ketvirta pagal aukštį Mečeko viršūnė (po Zengės, Tubešo ir Harmašo). Sudarytas iš Permo laikotarpio smiltainio, Jakabo kalnas yra smarkiai paveiktas dūlėjimo. Jam veikiat, susidarė keletas vaizdingų uolų, vadinamų „Žmogiškomis krūsnimis“ (Babás Szerkövek) bei Žongoro uola (Zsongorkő). Kalne yra vienintelis didesnis Vengrijos urano telkinys – XX a. 6-ajame dešimtmetyje su TSRS pagalba kalne vykdyta kasyba, iškastas uranas naudotas Pakšo braduolinės jėgainės ir TSRS kariuomenės reikmėms. Gavyba sustabdyta XX a. pab.

Jakabo kalnas buvo apgyvendintas geležies amžiuje, čia stovėjo keltų (Halštato kultūros) opidumas. Romėnų laikais tvirtovė buvo apleista, bet viduramžiais jos vietoje įsikūrė kaimas su Šv. Jokūbo bažnyčia (nuo jos – ir kalno vardas). 1225 m. įsikūrė Pėčo vyskupijai pavaldus vienuolynas. Osmanų laikais jis buvo apleistas, vėliau atsikūrė, bet galutinai sunyko po 1780 m., kai imperatorius Juozapas II uždraudė pauliečių ordino veiklą.

Commons-logo.svg

Vikiteka