Jacqueline Rose

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jacqueline Rose
Gimė 1949 m. (~75 metai)
Londonas, Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Veikla akademikė
Pareigos profesorė
Alma mater Šventosios Hildos koledžas

Žaklina Rouz (angl. Jacqueline Rose, g. 1949 m. Londonas, Anglija, Jungtinė Karalystė) – britų akademikė, Birkbeko humanitarinių mokslų instituto humanitarinių mokslų profesorė, tikroji Britų akademijos ir Karališkosios literatūros draugijos narė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaklina Rouz įžymi dėl savo darbų apie psichoanalizės, feminizmo ir literatūros sąsajas. Ji baigė Oksfordo universiteto Šventosios Hildos koledžą ir Sorbonoje, Paryžiuje apgynė magistro laipsnį. Londono universitete įgijo daktaro laipsnį, jos vadovas buvo literatūros kritikas Frenkas Kermodas.[1] Vyresnioji Žaklinos Rouz sesuo – filosofė Džiliana Rouz.

Ž. Rouz knyga „Albertina“ („Albertine“), 2001 m. romanas, yra feministinis M. Prusto romano „Prarasto laiko beieškant“ variantas.[2]

Ž. Rouz žinomiausia dėl 1991 m. kritinio darbo apie amerikiečių poetę Silviją Plat „Silvijos Plat vaiduokliai“ („The Haunting of Sylvia Plath“).[3] Šioje knygoje Ž. Rouz pateikia postmodernistinę feministinę Silvijos Plat veikalų interpretaciją ir kritikuoja jos vyrą Tedą Hjusą bei kitus Silvijos Plat kūrinių redaktorius. Ž. Rouz aprašo iš T. Hjuso ir jo sesers patirtą priešiškumą (sesuo elgiasi kaip literatūrinio S. Plat paveldo perėmėja), mini T. Hjuso išsakytus grasinimus dėl kai kurių S. Plat eilėraščio „Triušių gaudytojas“ („The Rabbit Catcher“) analizės aspektų. „Silvijos Plat vaiduokliai“ sulaukė kritikų pripažinimo, bet taip pat tapo garsios kritikos objektu Džanetos Malkolm knygoje „Tylioji moteris: Silvija Plat ir Tedas Hjusas“ („The Silent Woman: Sylvia Plath and Ted Hughes“).

Ž. Rouz yra diktorė ir britų žurnalo „London Review of Books“ („Londono knygų apžvalga“) bendradarbė.[4]

Žaklinos Rouz „Fantazijos būsenos“ („States of Fantasy“, 1991) amerikiečių kompozitorių Mohamedą Fairuzą įkvėpė sukurti to paties pavadinimo dvigubą koncertą.[5]

2022 m. Ž. Rouz buvo išrinkta į Karališkosios literatūros draugijos narius.[6]

Ž. Rouz aštriai kritikuoja sionizmą, jį apibūdina kaip „[padariusį] traumą tiek žydams, tiek palestiniečiams“.[7] Tame pačiame interviu Žaklina Rouz cituodama Martiną Buberį ir Ahadą Haamą tęsia: „Jei sionizmas gali sukurti tokius balsus, kaip šie, tai yra retos vertės fermentacijos įrodymas.“

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lacan, Jacques (1985). Rose, Jacqueline; Mitchell, Juliet (eds.). Feminine sexuality: Jacques Lacan and the école freudienne. Vertė Jacqueline Rose. New York London: Pantheon Books W.W. Norton. ISBN 9780393302110.
  • The Haunting of Sylvia Plath. London: Virago. 2013 [1991]. ISBN 9780349004358.
  • The case of Peter Pan, or, The impossibility of children's fiction. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. 1993. ISBN 9780812214352.
  • (Redaktorė) Why war?: psychoanalysis, politics, and the return to Melanie Klein. Oxford, UK / Cambridge, Mass., USA: B. Blackwell. 1993. ISBN 9780631189244.
  • "Feminine sexuality", Feminism and sexuality: a reader, New York: Columbia University Press, 1996, p. 74–78, ISBN 9780231107082 
  • States of fantasy. The Clarendon Lectures in English Literature. Oxford England New York: Clarendon Press Oxford University Press. 1996. ISBN 9780198182801.
  • Albertine. London: Vintage. 2002. ISBN 9780099286035. (romanas)
  • On not being able to sleep: psychoanalysis and the modern world. London: Vintage. 2004. ISBN 9780099286042.
  • Sexuality in the field of vision. London New York: Verso. 2005. ISBN 9781844670581.
  • The Question of Zion. Princeton, New Jersey: Princeton University Press. 2005. ISBN 9780691130682.
  • The Last Resistance. London: Verso. 2013 [2007]. ISBN 9781844672264.
  • Proust among the Nations: from Dreyfus to the Middle East. Chicago London: The University of Chicago Press. 2011. ISBN 9780226725789.
  • Women in Dark Times. London: Bloomsbury. 2014. ISBN 9781408845400.
  • Mothers: An essay on love and cruelty. London: Faber & Faber. 2018. ISBN 9780571331437.
  • On Violence and On Violence Against Women. London: Faber & Faber. 2021. ISBN 9780571332717.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jeffries, Stuart (2012-02-03). „Jacqueline Rose: a life in writing“. The Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-09-05.
  2. "Who’s that girl?: Alex Clark finds, in Jacqueline Rose’s Albertine, a richly suggestive and provocative voice for Proust’s heroine, " Alex Clark, The Guardian, 2001-10-27. Nuoroda tikrinta 2023-09-05.
  3. Rose, Jacqueline (2013) [1991]. The haunting of Sylvia Plath. London: Virago. ISBN 9780349004358.
  4. Jacqueline Rose, London Review of Books. Nuoroda tikrinta 2023-09-05.
  5. Moore, Thomas (2010-09-12), Mohammed Fairouz: An Interview, Opera Today. Nuoroda tikrinta 2023-09-05.
  6. Wild, Stephi (2022-07-12). „RSL Announces 60 New Fellows and Honorary Fellows For 2022“. Broadway World. Nuoroda tikrinta 2023-09-05.
  7. Rosemary Bechler „Nation as trauma, Zionism as question: Jacqueline Rose interviewed“. Open Democracy. 2005-08-17. Suarchyvuota iš originalo 2008-01-14. Nuoroda tikrinta 2023-09-05.