Jūratė Baranova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jūratė Baranova
Gimė: 1955 m. gruodžio 15 d. (63 metai)
Biržai
Sutuoktinis(-ė): Vytautas Rubavičius
Vaikai:

Tomas Baranovas

Veikla: filosofė ir eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė

Jūratė Rubavičienė (Jūratė Baranova g. 1955 m. gruodžio 15 d., Biržuose) – filosofė, eseistė, literatūros kritikė, daugelio vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė, nuo 2017 m. rugsėjo mėn VU Filosofijos instituto profesorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972 m. pradėjo studijuoti filosofiją Vilniaus universitete. 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“.

2004 m. išleido monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“. 2007 m. šio veikalu pagrindu Vilniaus universitete Filosofijos fakultete habilitacijos procedūros metu patvirtinta jos profesūra. 2006 m. išleido monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“. 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“.

Išleido dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“.

Baranova yra viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose. 1995 m. savo studijų CEU Prahoje pagrindu išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“.

2000 m. J. Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.

Nuo 2014 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.[1] Literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. Vilniaus universitete baigė psichologijos ir filosofijos studijas. 1991–2003 metais buvo Lietuvos Edukologijos universiteto Filosofijos katedros docentė, nuo 2003 iki 2017 metų – Lietuvos Edukologijos universiteto profesorė, nuo 2017 metų – Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorė. Dėsto moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Sieja filosofiją su intelektine terapija. Rašo apie filosofijos ir meno sandūras. Publikavo straipsnių kultūros žurnaluose „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“. Yra paskelbusi straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo parašytas esė skaito LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“.. Aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redaktorių kolegijos narė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu. Vilnius: VPU leidykla, 2004. 379 p. ISBN 9955-516-62-3
  • XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu. Antras papildytas leidimas. Vilnius: LEU leidykla, 2015. 418 p. ISBN 978-609-471-025-4
  • Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos. Vilnius: Tyto alba, 2006. 452 p. ISBN 9986-16-524-5
  • Nietzsche ir postmodernizmas. Vilnius: VPU leidykla, 2007. ISBN 978-9955-20188-5
  • Milerius N., Žukauskaitė, A. Baranova, J. Sabolius, K., Brašiškis, L.Kinas ir filosofija. Kolektyvinė monografija, Vilniuis : VU leidykla, 2013, skyriai : 1.2. Vaizdinys judėjimas ir baimės kinematografas, p. 37-59 ; 2.3. Kino filosofija : nuo teorinių prielaidų iki kinematografinių personažų, p. 91-112. ISBN 978-609-459-228-7.
  • Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo. Vilnius: Tyto alba, 2014.
  • XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu. Vilnius: LEU leidykla, 2015.418 ISBN 978-609-471-025-4

Vadovėliai aukštosioms mokykloms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovėliai vidurinėms mokykloms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baranova Jūratė“. Rašytojai. Suarchyvuotas originalas 2016-04-08. Nuoroda tikrinta 2016-05-01. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]