Jānis Ivanovs

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Janis Ivanovas
latv. Jānis Ivanovs
Gimė 1906 m. spalio 9 d.
Preiliai, Vitebsko gubernija, Rusijos imperija
Mirė 1983 m. kovo 27 d. (76 metai)
Ryga, Latvijos SSR, SSRS
Veikla latvių kompozitorius
Organizacijos Latvijos konservatorija
Pareigos profesorius
Alma mater Rygos konservatorija
Žymūs apdovanojimai

Janis Ivanovas (latv. Jānis Ivanovs, 1906 m. spalio 9 d. Preiliai1983 m. kovo 27 d. Ryga) – latvių kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš rusų sentikių šeimos. Per Pirmąjį pasaulinį karą 19151920 m. gyveno Vitebske, Smolenske. 1933 m. baigė Rygos konservatorijos Jazepo Vytuolo kompozicijos klasę. Nuo 1931 m. Latvijos radijo simfoninio orkestro dirigentas, 19451963 m. Latvijos radijo meno vadovas. Nuo 1944 m. dėstė Latvijos konservatorijoje; nuo 1955 m. profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19331983 m. sukūrė 21 simfoniją, tarp jų – VI Latgališkoji simfonija (Latgales simfonija 1949 m., VIII ir XIII (1958 m., 1970 m.), simfoninių poemų, tarp jų – „Lačplėsis“ (Lačplesis 1957 m.), simfoninių paveikslų, instrumentinių koncertų, 3 styginių kvartetus, kūrinių fortepijonui, dainų, kino filmų muzikos.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazys JasinskasJanis Ivanovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 416 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]