Izabelė Matusevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Izabelė Matusevičiūtė (1906 m. gruodžio 7 d. Geisteriškiai, Bartninkų valsčius1967 m. balandžio 13 d. Torontas) – Lietuvos kalbininkė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistiką, germanistiką ir pedagogiką bei psichologiją. 19371939 m. Berlyno universiteto Slavistikos institute, 1938 m. – Hamburgo fonetikos institute studijavo slavistiką ir literatūrą. 19471949 m. Getingeno universitete studijavo lyginamąją kalbotyrą.

19321937 m. mokytojavo Lazdijų ir Kybartų gimnazijose, 19391941 m. Kaune, 1941 m. perkelta į Vilnių. TSRS okupavus Lietuvą iš mokytojos pareigų atleista. 19411944 m. dirbo Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 19451947 m. mokytojavo Eichštato lietuvių karo pabėgėlių gimnazijoje. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. Nuo 1953 m. Kanados lietuvių bendruomenės Krašto tarybos narė, 19541958 m. šios bendruomenės kultūros fondo pirmininkė. 19531956 m. Toronto lituanistinių kursų vedėja. 19571964 m. redagavo žurnalą „Moteris“.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėjo S. M. Slavočinskio 1646 m. giesmyną, dėl to 1938 m. ir 1939 m. lankėsi Lenkijoje. Fotografuotinį giesmyno leidimą 1958 m. išleido Jurgis Lebedys. Parašė lietuvių kalbos istorijos straipsnių. Surinko lietuvių liaudies dainų ir pasakų iš Lazdijų ir Vilkaviškio apylinkių, savo gimtosios kapsų tarmės žodžių Lietuvių kalbos žodynui.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kiek naujos medžiagos prūsų vardynui, studija, 1939 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Sabaliauskas. Izabelė Matusevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 457 psl.