Ivan Regen
Ivan Regen | |
---|---|
Gimė | 1868 m. gruodžio 9 d. Laišė, Austrija-Vengrija (dabartinė Slovėnija) |
Mirė | 1947 m. liepos 27 d. Viena, Austrija |
Tautybė | slovėnas |
Veikla | biologas |
Sritis | fiziologija, bioakustika, geobiologija |
Organizacijos | Vienos Universitetas |
Žinomas (-a) už | pasiekimus bioakustikos srityje |
Vikiteka | Ivan Regen |
Ivan Regen (slovėn. Ivan Regen, Janez Regen, vok. Johann Regen; 1868 m. gruodžio 9 d. – 1947 m. liepos 27 d.) – Slovėnijos biologas. Daugiausiai žinomas už savo pasiekimus bioakustikos srityje.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Laišėje, dabartinėje Slovėnijoje. Baigė gamtos istoriją Vienos Universitete. 1897 m. gavo daktaro laipsnį. Dirbo profesoriumi gimnazijoje.
Regen mokslininko karjerą pradėjo nuo gyvūnų fiziologijos tyrimų. Jis tapo vienu pirmųjų Slovėnijos mokslininkų, dirbančių po pirmojo pasaulinio karo. Dirbdamas su žiogais įrodė, kad vabzdžiai reaguoja į garsinius dirgiklius. Vėliau įrodė, kad vabzdžių klausa priklauso nuo specialaus būgnelio ir tapo pirmuoju žmogumi aprašiusiu šį organą. Dėl tokių atradimų Regen laikomas šiuolaikinės bioakustikos pradininku. Jis taip pat studijavo įvairius vabzdžių fiziologinius reiškinius, tokius kaip kvėpavimas ar žiemojimas.
Regen didžiausiu projektu tapo „geobiologinė laboratorija“. Tai buvo didžiulis terariumas, kuriame jis tyrinėjo fonotaksės sutrikimus. Dirbdamas su apie 1600 moterų, turinčių klausos sutrikimų, jis tyrinėjo veiksnius lemiančius klausos sutrikimus.
Nuo 1911 m. dirbo privačiai. 1921 m. atmetė pasiūlymą tapti Liublianos Universiteto profesoriumi. 1940 m. tapo Slovėnijos mokslo ir meno akademijos asocijuotu nariu ir garbės nariu Slovėnijos gamtos organizacijoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Ivan Regen“. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 7 d..