Itališkasis rikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
Itališkieji rikiai itališkojoje partijoje

Itališkasis rikis – rikis, šachmatų žaidimo debiute išvestas į langelį c4 (juodųjų rikis – į c5). Šiuo metu rikio išvedimas į tokius laukelius populiarius, nes puolamas silpniausias laukelis f7 (juodieji puola f2), greitai išvedama figūra ir kontroliuojamas centras (laukelis d5). Efektyviausi itališkieji rikiai būna atvirose partijose. Terminas „itališkasis rikis“ pavadintas pagal šachmatų debiutą, vadinama itališkąja partija (1. e4 e5 2.Žf3 Žc6 3.Rc4 Rc5), kur tiek baltieji, tiek juodieji turi po itališkąjį rikį. Tai populiariaus ir bene charakteringiausias variantas, kur kuri nors pusė (arba abi) turi itališkuosius rikius. Tačiau yra ir kitų populiarių variantų, pavyzdžiui:

Kartu su fianketuotu rikiu, išvestu į laukelį b2 (juodųjų – b7), itališkasis rikis gali sudaryti Horvico rikių (Du rikiai, kontoliuojantis dvi gretimas įstrižaines) porą.