Istevonų kalbos
Istevonų kalbos,[1] arba Vėzerio-Reino germanų kalbos (angl. Weser-Rhine Germanic, vok. Weser-Rhein-Germanisch) – vokiečių kalbininko Frydricho Maurerio (Friedrich Maurer) pasiūlytas terminas, kuriuo vadinama grupė senovės vakarų germanų dialektų, iš kurių kilo žemutinių frankų, Reino frankų dialektai, taip pat ir olandų kalba bei vokiečių vakarų vidurio dialektai.[2] Kitos dvi vakarų germanų dialektų grupės – ingevonų ir irminonų kalbos.
Terminas „istevonų kalbos“ sudarytas pagal istevonus, kultūrinį-kalbinį germanų genčių junginį; istevonus mini Tacitas savo knygoje „Germania“.[3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Henriksen & van der Auwera 2013, p. 9.
- ↑ Maurer 1952, pp. 123–126, 175–178.
- ↑ Tac. Ger. 2
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Henriksen, Carol; van der Auwera, Johan (2013) [First published 1994]. „1. The Germanic Languages“. In van der Auwera, Johan; König, Ekkehard (eds.). The Germanic Languages. London, New York: Routledge. pp. 1–18. ISBN 978-0-415-05768-4.
- Maurer, Friedrich (1952) [First edition 1942]. Nordgermanen und Alemannen: Studien zur germanische und frühdeutschen Sprachgeschichte, Stammes- und Volkskunde. Bibliotheca Germanica, 3 (3rd, revised, extended leid.). Bern, Munich: Francke.
{{cite book}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba)