Pereiti prie turinio

Islamo revoliucinė gvardija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Islamo revoliucinės gvardijos korpusas
سپاه پاسداران انقلاب اسلامی

Emblema
Veikimo laikas Nuo 1979 m.
Valstybė Irano vėliava Iranas
Pavaldus Irano ginkluotosios pajėgos
Dydis ~120 000–125 000
Mūšiai
Vadovybė
Vyr. vadas Gen. maj. Hossein Salami
Simbolika
Vėliava

Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (pers. سپاه پاسداران انقلاب اسلامی = Sepāh-e Pāsdārān-e Enqelâb-e Eslâmī) – Irano Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų dalis, įkurta po Irano islamiškosios revoliucijos.[1] Gvardiją sudaro sausumos, oro ir jūrų pajėgos, kuriose yra apie 125 tūkst. žmonių. Gvardijai taip pat priklauso ir sukarinta milicija Basidžas, turinti 90 tūkst. žmonių.[2] Vyriausiasis gvardijos vadas dabar yra Mohammad Ali Jafari, iki jo vadu buvo Yahya Rahim Safavi.

IRG funkcijos:

  • nacionalinis Irano saugumas:
    • valstybės sienos apsauga (pvz., kova su kontrabanda)
    • vidinis valstybės saugumas
    • viešosios tvarkos palaikymas
  • karinė veikla
    • strateginės raketinės pajėgos
    • vidinė gynyba (pasipriešinimas)[3]

Pagal Irano gynybos koncepciją IRG papildo labiau tradicinę Irano kariuomenę, abi Irano ginkluotųjų pajėgų dalys turi skirtingą paskirtį valstybės saugumo palaikyme.[3]

IRG pavaldūs ne Irano prezidentui, o tiesiogiai klerikalinei vyriausybės šakai.

Dabartinis Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad) kaip ir daug kitų jaunų iraniečių 1980–1988 m. Irano-Irako karo metu buvo Islamo revoliucijos gvardijai priklausančios Basidžo milicijos narys.

Paskutiniais metais IRG tapo įtakingu sukarintu konglomeratu, kuris aktyviai reiškiasi naftos ir dujų gavyboje, telekomunikacijų srityje ir žemdirbystėje, kitose srityse. Jis įgijęs didelę ekonominę ir politinę įtaką[4]. Didėjanti IRG ekonominė reikšmė atsispindi ir didėjančiame politiniame bei saugumo vaidmenyje nuo 2009 m. prezidento rinkimų.[5]

Irane įprasta valstybines organizacijas vadinti vienžodžiais pavadinimais, kurie paprastai atspindi jų funkciją. IRG Irane dažniausiai vadinama Sepāh ('Armija'). Armiją reiškia ir Artesh, tačiau Sepāh reiškia daugiau 'saugumo armija', priešingai negu Artesh, kuris reiškia daugiau 'karinė, militaristinė armija' ir atitinka Irano kariuomenę. Irano vyriausybė ir žiniasklaida IRG dažnai vadina Sepāh e Pāsdārān ('sargybinių armija'), vartoja ir Pāsdārān e Enqelāb (پاسداران انقلاب, 'revoliuciniai sargybiniai') bei Pāsdārān (پاسداران, sargybiniai).

JAV vyriausybė ir angliakalbė žiniasklaida paprastai naudoja pavadinimą Iranian Revolutionary Guards (IRG; 'Irano revoliucinė gvardija').[6] Kitas pavadinimas, dažnai naudojamas JAV žiniasklaidos, yra Iranian Revolutionary Guard Corps (IRGC; 'Irano revoliucinės gvardijos korpusas'),[7][8][9] nors ši karinė institucija kitur retai vadinama korpusu.

Lietuviškoje žiniasklaidoje dažniausiai naudojamas pažodinis vertimas iš amerikietiško varianto Islamo revoliucijos sargybinių korpusas. Oficialiuose ES dokumentų lietuviškuose vertimuose naudojami tiek Islamo revoliucijos sargybinių korpusas[10], tiek Islamo revoliucijos gvardija[11]

Dydis ir struktūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalys ir gausumas
Quds pajėgos manoma, nuo 2-3 tūkst. iki 50 tūkst.[12][13][14]
Basidžas 90 000 kadrinių, 300 000 rezervistų, 1 mln. potencialių karių (2005 m.)[15]
IRG jūrų pajėgos 20 000 (2005 m.)[16]
IRG oro pajėgos (nežinoma)
IRG sausumos pajėgos ~125 000 (2005 m.)
Vyriausiasis vadas
Mohammed Ali Jafari

IRG yra sudėtinės pajėgos, kurias sudaro savos sausumos, jūrų ir oro pajėgos, savos žvalgyba[17], ir specialiosios pajėgos. Islamo revoliucinei gvardijai pavaldi ir Basidžo milicija, turinti 90000 kadrinių karių ir 300000 rezervistų.

Pagal Irano konstitucijos 150 str. IRG laikoma Irano ginkluotųjų pajėgų dalimi, [18] tačiau yra lygiagreti likusiai Irano ginkluotųjų pajėgų daliai – Irano Islamo Respublikos kariuomenei.

IRG saugo Irano sienas. Tai vien priežasčių, dėl ko IRG garsėja įsigalėjusia korupcija.

Sausumos pajėgos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IISS leidinys „IISS Military Balance 2007“ teigia, kad IRG turi iki 20 pėstininkų divizijų, kelias atskirąsias pėstininkų brigadas ir vieną oro desantininkų brigadą.[19]

Jūrų pajėgos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IISS mano, kad IRG jūrų pajėgos turi 20 tūkst. karių, iš kurių 5 tūkst. yra jūrų pėstininkai, tarnaujantys jūrų pėstininkų brigadoje iš 3 ar 4 batalionų. Šios jūrų pajėgos ginkluotėje turi kranto gynybos ginklų (kelias priešlaivinių raketų baterijas ir kelias kranto artilerijos baterijas), apie 40 patrulinių katerių ir 10 kiniškų Houdang greitųjų atakos katerių.

IISS duomenimis IRG oro pajėgos savo sudėtyje be aviacijos turi Irano strategines raketų pajėgas – raketų Šahab-1 ir Šahab-2 brigadą su 12-18 leidimo įrenginių ir raketų Šahab-3 dalinį. Pastarasis, manoma, yra bataliono dydžio, turi 6 vienraketes leidimo mašinas, kurių kiekviena turi 4 raketas Šahab-3.

Elitinės Quds pajėgos yra specialiosios paskirties dalinys, turintis 2-5 tūkst. karių[2] ir užsiimantis operacijomis užsienyje.
JAV apibūdina šias pajėgas kaip teroristinę organizaciją, remiančią kovotojus Irake, Libane, Afganistane.[20]

Vyriausieji vadai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IRG buvo suformuota 1979 m. gegužės mėn. kaip ajatolai Chomeiniui lojalios pajėgos. Vėliau tapo įprastinės Irano kariuomenės analogu ir dalyvavo Irano-Irako kare. Blogai pagarsėjo masinėmis žmonių atakomis (angl. human wave attacks), pvz., operacijos „Ramadanas“ metu, kai buvo puolama Basra.

  1. IISS Military Balance 2006, Routledge for the IISS, London, 2006, p.187
  2. 2,0 2,1 Abrahamian, Ervand, History of Modern Iran, Columbia University Press, 2008 p.175-6
  3. 3,0 3,1 [1]
  4. https://web.archive.org/web/20091016121747/http://news.yahoo.com/s/ap/20090927/ap_on_re_mi_ea/ml_iran_telecom_2
  5. „Elite Revolutionary Guard’s expanding role in Iran may limit U.S. options“
  6. Someone said, 'Lads, I think we’re going to be executed' 7 April 2007
  7. Brainroom Facts: Iran’s Revolutionary Guard Corps, Friday, March 23, 2007
  8. Newsweek, (dead link)
  9. Why Iran Seized the British Marines, By Howard Chua-Eoan/New York, Mar. 23, 2007 Archyvuota kopija 2011-12-20 iš Wayback Machine projekto.
  10. 52007PC0109. Pasiūlymas. Tarybos reglamentas dėl ribojančių priemonių Iranui
  11. Tarybos sprendimas. 2008/475/EB
  12. Daragahi, Borzou and Spiegel, Peter. „Iran’s elite and mysterious fighters“, Los Angeles Times, February 15, 2007. Nuoroda tikrinta February 15, 2007.
  13. Experts: Iran’s Ghods Force Deeply Enmeshed in Iraq“, Fox News, February 15, 2007. Nuoroda tikrinta February 15, 2007.
  14. Shane, Scott. „Iranian Force, Focus of U.S., Still a Mystery“, The New York Times, February 17, 2007. Nuoroda tikrinta February 17, 2007.
  15. GlobalSecurity.org [http://www.globalsecurity.org/intell/world/iran/basij.htm Niruyeh Moghavemat Basij Mobilisation Resistance Force] 19 February 2006
  16. Center for Strategic and International Studies The Gulf Military Forces in an Era of Asymmetric War – Iran Archyvuota kopija 2009-06-12 iš Wayback Machine projekto. 28 June 2006
  17. Janes international security news (dead link)
  18. ICL – Iran – Constitution Archyvuota kopija 2007-04-01 iš Wayback Machine projekto.
  19. IISS Military Balance 2006, Routledge for the IISS, London, 2007
  20. Q+A-Iran’s Revolutionary Guards weave powerful web“. Reuters. 2009-07-23. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
  21. Mideast Powers, Proxies and Paymasters Bluster and Rearm Archyvuota kopija 2008-09-02 iš Wayback Machine projekto.
  22. [www.iranfocus.com/modules/news/article.php?storyid=5206 Iran’s top military commanders die in plane crash]
  23. 23,0 23,1 http://www.khamenei.ir/EN/Message/detail.jsp?id=20060121A Archyvuota kopija 2007-10-14 iš Wayback Machine projekto.
  24. Iran to hold large-scale naval war games Archyvuota kopija 2008-01-10 iš Wayback Machine projekto.
  25. Niruyeh Moghavemat Basij Mobilisation Resistance Force
  26. Iran Revolutionary Guards expect key changes in high command Archyvuota kopija 2008-01-10 iš Wayback Machine projekto.
  27. Iran: New chief appointed for secretive military unit Archyvuota kopija 2008-01-10 iš Wayback Machine projekto.