Irena Dylevičienė-Jasenauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Irena Dylevičienė-Jasenauskaitė
Gimė 1910 m. rugsėjo 29 d. (110 metų)
Kijevas, Ukraina
Tėvas Albinas Jasenauskas
Veikla muzikos mokytoja ir chorvedė.

Irena Dylevičienė-Jasenauskaitė (g. 1910 m. rugsėjo 29 d. Kijeve, Ukraina) – muzikos mokytoja ir chorvedė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas – žinomas chorvedys Albinas Jasenauskas. 1933 m. su tėvais grįžusi į Lietuvą, 19341940 m. Kauno konservatorijoje pas prof. Vladimirą Ružickį studijavo fortepijoną. Kurį laiką mokytojavo Švenčionėlių gimnazijoje, 1942 m. su pagyrimu baigė pedagoginius kursus. 1944 m. apsigyveno Telšiuose, kur daug metų dirbo pedagoginį ir chorvedybos darbą.

Nuo 1945 m. buvo Telšių gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytoja, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų vadovė. Su moksleiviais pastatė baletą „Pelenė“ ir operetę „Žiogas ir skruzdė". Vyresniųjų klasių mišrųjį chorą parengė 1950 m. respublikinei dainų šventei, o vaikų chorą – 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei. 19461961 m. moksleivių chorams ir vokaliniams ansambliams vadovavo Telšių dailiųjų amatų mokykloje. Į mišrųjį chorą buvo sutelkusi 80 dainininkų – moksleivių ir dėstytojų, skambus buvo ir merginų choras.

19471955 m. – Telšių „Masčio" fabriko mišriojo choro bei dainų ir šokių liaudies ansamblio vadovė. 1955 – 1965 m. – Telšių vaikų muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ir pirmoji choro vadovė. 1960 m. respublikinės dainų šventės konkurse vaikų choras pelnė laureato vardą. Chorai dalyvavo Telšių miesto ir rajono įvairiuose kultūros renginiuose, rajoninėse dainų šventėse, kuriose pedagogė ir diriguodavo. 1964 m. suteiktas nusipelniusios mokytojos vardas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.