Albinas Jasenauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Albinas Jasenauskas (1886 m. vasario 28 d. Bergluvio k., Augustavo apskr., Suvalkų gubernijoje, Lenkija1973 m. kovo 21 d. Telšiuose), vargonininkas, chorvedys, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji muzikos mokytojai buvo vargonininkai tėvas ir vyresnysis brolis. 18981903 mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kur buvo sustiprintas muzikos mokymas. Keletą metų vargonininkavo ir vadovavo chorams Marijampolėje. 19061909 Varšuvos muzikos institute studijavo vargonavimą (dėst. M. Surzyriskis) ir muzikos teorijos disciplinas, aktyviai dalyvavo studentų kultūrinėje veikloje, mokytojavo bendrojo lavinimo mokyklose, bendravo su muzikais lietuviais. 19091921 gyveno ir dirbo Kijeve: vargonininkavo Šv. Aleksandro bažnyčioje ir vadovavo chorui, smuiku griežė simfoniniame orkestre, muziką ir dainavimą dėstė bendrojo lavinimo mokyklose. Vėliau vargonininkavo ir vadovavo chorui Žitomyre (Ukraina). 1933 grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Telšiuose, kur vargonininkavo Katedroje, mokytojavo ir vadovavo chorams. Katedros ir Šaulių rinktinės jungtinis mišrusis choras dalyvavo 1938 dainų šventėse Klaipėdoje ir Ukmergėje, chorų varžybose Klaipėdoje laimėjo trečiąją vietą, o Ukmergėje pirmąją. Choro programoje buvo J. Karoso daina „Kur mėlynos bangos“, S. Šimkaus „Vėjo dukra“, V. Paulausko „Jūreivių maršas“, J. Naujalio „Jaunimo giesmė“, J. Tallat-Kelpšos „Meno daina“ ir kt. 1939 A. Jasenauskas apdovanotas „Šaulių žvaigžde". 19441947 vargonininkavo Kuliuose ir Viekšniuose, paskui metus mokytojavo Mažeikiuose, o 19501959 muziką ir dainavimą dėstė N. Akmenės vidurinėje mokykloje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams, solistams ir skudutininkams.

Nuo 1960 iki mirties gyveno ir dirbo Telšiuose. Vadovavo kultūros namų, Taikomosios dailės technikumo ir darbo veteranų mišriesiems chorams, solistams, vokaliniams ir instrumentiniams ansambliams, rengė koncertus. Buvo Akmenės ir Telšių rajonų dainų švenčių bei festivalių organizatorius ir vyr. dirigentas. Rūpinosi vaikų ir jaunimo muzikiniu auklėjimu, spaudoje paskelbė straipsnių, sukūrė dainų chorams. 1955 chorvedžiui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Išaugino dvi dukteris muzikes: Ireną Jasenauskaitę-Dylevičienę ir Teresę Jasenauskaitę-Prižgintienę. Vaikaičiai, gyvenantys JAV, taip pat yra muzikai: Albinas Prižgintas – vargonų virtuozas, Viktoras Prižgintas – klarnetininkas.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. (Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas).