Irena Dilevičienė-Jasenauskaitė
| Irena Dilevičienė-Jasenauskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. rugsėjo 29 d. Kijevas, Ukraina |
| Mirė | 2007 m. sausio 17 d. (96 metai) |
| Palaidotas (-a) | Telšių senosiose kapinėse |
| Tėvas | Albinas Jasenauskas |
| Veikla | muzikos mokytoja ir chorvedė. |
Irena Dilevičienė-Jasenauskaitė (1910 m. rugsėjo 29 d. Kijeve, Ukraina – 2007 m. sausio 17 d.) – muzikos mokytoja ir chorvedė.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas – žinomas chorvedys Albinas Jasenauskas. 1933 m. su tėvais grįžusi į Lietuvą, 1934–1940 m. Kauno konservatorijoje pas prof. Vladimirą Ružickį studijavo fortepijoną. Kurį laiką mokytojavo Švenčionėlių gimnazijoje, 1942 m. su pagyrimu baigė pedagoginius kursus. 1944 m. apsigyveno Telšiuose, kur daug metų dirbo pedagoginį ir chorvedybos darbą.
Nuo 1945 m. buvo Telšių gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytoja, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų vadovė. Su moksleiviais pastatė baletą „Pelenė“ ir operetę „Žiogas ir skruzdė". Vyresniųjų klasių mišrųjį chorą parengė 1950 m. respublikinei dainų šventei, o vaikų chorą – 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei. 1946–1961 m. moksleivių chorams ir vokaliniams ansambliams vadovavo Telšių dailiųjų amatų mokykloje. Į mišrųjį chorą buvo sutelkusi 80 dainininkų – moksleivių ir dėstytojų, taip pat subūrė merginų chorą.
1947–1955 m. – Telšių „Masčio" fabriko mišriojo choro bei dainų ir šokių liaudies ansamblio vadovė. 1955–1965 m. – Telšių vaikų muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ir pirmoji choro vadovė. 1960 m. respublikinės dainų šventės konkurse vaikų choras pelnė laureato vardą. Chorai dalyvavo Telšių miesto ir rajono įvairiuose kultūros renginiuose, rajoninėse dainų šventėse, kuriose pedagogė ir diriguodavo.
1964 m. suteiktas nusipelniusios mokytojos vardas. Telšių miesto Garbės pilietė.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Biografijų žinynas. Dilevičienė (Jasenauskaitė), Irena kpbiblioteka.lt
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.