Instrumentacija
Instrumentacija arba instrumentuotė – meninė raiškos priemonė, kalbos garsinės raiškos panaudojimas pasakymo ekspresyvumui didinti.[1] Jos atmainos yra onomatopėja, aliteracija, ir asonansas. Onomatopėja yra nekalbinių garsų pamėgdžiojimas, aliteracija – priebalsių, o asonansas – balsių sąskambis.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Ualgim. Instrumentuotė“. Suarchyvuotas originalas 2013-11-08. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 18 d..
|
Šis su literatūra susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |