Instrumentacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Instrumentacija arba instrumentuotėmeninė raiškos priemonė, kalbos garsinės raiškos panaudojimas pasakymo ekspresyvumui didinti.[1] Jos atmainos yra onomatopėja, aliteracija, ir asonansas. Onomatopėja yra nekalbinių garsų pamėgdžiojimas, aliteracija – priebalsių, o asonansas – balsių sąskambis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Ualgim. Instrumentuotė“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 18 d..