Metras (eilėdara)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Metras (gr. metron – matas) – eiliuoto kūrinio ritmo matas, principas, pagal kurį vienokie ar kitokie garsiniai (intonacijos) elementai – kirčiuoti ir nekirčiuoti, ilgi ir trumpi skiemenys – dėsningai kaitaliojasi eilutėje.
Metras gali remtis bet kuriuo intonacijos elementu: tiek dinaminiu (garso tarimo ilgumas, stiprumas, greitumas), tiek melodiniu (garso tarimo aukštumas ir sąskambiai).
Seniausias antikinės eilėdaros metras – daktilinis hegzametras pagrįstas ilgų ir trumpų skiemenų kaitaliojimusi.
