Metras (eilėdara)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Metras (gr. metron – matas) – periodinė stipriųjų ir silpnųjų takto dalių kaita, matuojama pastovios trukmės vienetais – metrinėmis dalimis.[1] Tai principas, pagal kurį vienokie ar kitokie garsiniai (intonacijos) elementai – kirčiuoti ir nekirčiuoti, ilgi ir trumpi skiemenys – dėsningai kaitaliojasi eilutėje.

Metras gali remtis bet kuriuo intonacijos elementu: tiek dinaminiu (garso tarimo ilgumas, stiprumas, greitumas), tiek melodiniu (garso tarimo aukštumas ir sąskambiai).

Seniausias antikinės eilėdaros metras – daktilinis hegzametras pagrįstas ilgų ir trumpų skiemenų kaitaliojimusi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]