Imeretijos karalystė
| Gruzinų valstybė Imeretija | |
 | |
| Egzistavo | XV a.–1810 m. |
| Sostinė | Kutaisis |
| Dinastija | Bagrationai |
Imeretijos karalystė – istorinė valstybė Gruzijoje, kurios teritorija apėmė visą dabartinės Gruzijos vakarinę dalį. Kaip nepriklausoma valstybė ji egzistavo 1466–1810 m.
Imeretiją užkariavo Giorgi, valdęs mongolus, ir 975 m. sujungė ją su rytine Gruzijos karalyste, įkurdamas vieningą Gruzijos karalystę.[1] XV a. vieninga Gruzijos karalystė suiro, ir Imeretija tapo savarankiška karalyste.
XVII–XVIII a. Imeretiją dažnai puldinėjo turkai. 1555 m. Imeretija pripažino Otomanų imperijos valdžią. Osmanams ji mokėjo duoklę vergais, pinigais ir natūra. Karalystėje vyko feodaliniai kivirčai.
Karalius Solomonas I (1752–1784) sustiprino karaliaus valdžią, uždraudė prekybą vergais, siekė vienyti Gruzijos žemes. Daug metų trukęs karas su osmanais baigėsi 1757 m. pergale ir 1758 m. karine sąjunga su Kartlio karaliumi Irakliu II.
1810 m. Imeretiją okupavo ir aneksavo carinė Rusija. Paskutinis Imeretijos karalius buvo Solomonas II (1789–1810).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ D.M.Lang - Georgia in the Reign of Giorgi the Brilliant (1314-1346), Bulletin of the School of Oriental and African Studies, University of London, Vol. 17, pp. 74-91