Pereiti prie turinio

Iljušin Il-18 (1946 m.)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ilušin Il-18 (1946 m.))
Il-18
Vaizdas:Ilushin-18 1946.jpg
Tipas Keleivinis laineris
Gamintojas Sovietų SąjungaIljušin
Pirmas skrydis 1946 m. rugpjūčio 17 d.
Baigtas naudoti 1950 m.
Būsena Projekto vystymas nutrauktas
Pagaminta vnt. 1

Ilušin Il-18 (NATO kodinis pavadinimas – Clam)[1] – 1946 m. Ilušino konstruktorių biure (SSRS) sukurtas keturmotoris keleivinis lėktuvas.

Orlaivis buvo kuriamas kaip SSRS aviakompanijai „Aeroflot“ skirtas greitas keleivinis lėkuvas su hermetizuojamu salonu, galintis pervežti tuo metu SSRS mąstais labai daug – virš 60 keleivių ir kurį būtų galima eksploatuoti nuo gruntinių kilimo ir tūpimo takų. Buvo numatyta galimybė įrengti 77 vietų sėdinčių keleivių saloną arba 27 miegamas vietas ilgiame naktiniams reisams. Orlaivio pagrindu greičiausiai buvo amerikietiškas bombonešis Boeing B-29 su didesnio diametro fiuzeliažu.

Lektuve buvo pritaikyta daug to meto naujovių – šildomos propelerio mentės, termoelektrinė sparnų apsaugos nuo apledėjimo sistema, hermetizuojamas salonas. Lėktuvas buvo projektuojamas su dyzeliniais varikliais, tačiau sutrikus jų kūrimo procesui buvo nuspręsta naudoti Shvetsov ASh-73TK.

1947 m. rugpjūčio 3 d. šis orlaivis dalyvavo Tušino aerodrome (Maskva) surengtame aviacios parade, kur jis skrido kartu su mažesniais keleiviniais lėktuvais Il-12.

Nepaisant konstrukcijos perspektyvumo, tolimesnis projekto vystymas 1948 m. To priežastimi tapo jam numatytų variklių „Shvetsov ASh-73TK“ pripažinimas pernelyg nepatikimais civiliniam naudojimui (variklio resursas siekė tik 25 val., nebuvo jaiems numatytų turbokompresorių) ir SSRS aviaicjos vadovybės sprendimas šiuos vaiklius visų pirma skirti bombonešiams Tu-4. Bandomoji orlaivio eksploatacija buvo nutraukta 1950 m.[2]

Indeksas „Il-18“ vėliau buvo panaudotas 1957 m. sukurtam keleiviniam laineriui, varomam keturiais turbosraigtiniais varikliais.

Bendrosios charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Įgula: 6
  • Keleivių talpa: 66
  • Keliamoji galia: 7 600 kg
  • Ilgis: 29,86 m
  • Sparno mojis: 41,1 m
  • Aukštis: 9,4 m
  • Sparno plotas: 140,0 m²
  • Sparno proilgis: 12
  • Svoris:
  • Kuro svoris vidiniuose bakuose: 7 500 kg
  • Jėgainė: 4 oru aušinami žvaigždiniai varikliai ASh-73 išvystantys po 2 300 AG (1 692 kW)
  • Propeleris: Keturmentis, fliugeriuojamas AV-16NM-95

Skrydžio duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Greitis:
    • maksimalus:  
      • prie žemės: 588 km/h
      • 9000 m. aukštyje (projektinis): 565 km/h
    • kreserinis: 450 km/h
    • tūpimo: 170 km/h
  • Skrydžio nuotolis: 2 800 km
  • Skrydžio lubos: 9 000 m
  • Kilimo greitis: 10,4 m/s
  • Kilimo laikas: 5 000 m per 8 min.
  • Sparno apkrova: 304 kg/m²
  • Specifinė galia: 0,16 kW/kg(4,6 kg/AG)
  • (EN) Gordon, Yefim; Komissarov, Dmitriy and Sergey (2004). OKB Ilyushin: A History of the Design Bureau and its Aircraft. London: Ian Allan. ISBN 1-85780-187-3.
  • (EN) Bill Gunston, The Osprey Encyclopedia of Russian Aircraft from 1875–1995, Osprey Aerospace, 1995, 2 ed., 560 p. (ISBN 1-85532-405-9 et 978-1855324053).
  • (RU) Из истории советской авиации: Самолёты ОКБ имени С. В. Ильюшина /
  • (RU)N Новожилов Г. В., Лещинер Д. В., Шейнин В. М. и др.; Под ред. Г. В. Новожилова. – М.: Машиностроение, 1990. – С. 216–223
  • Michael John Haddrick Taylor, Bill Gunston et al. (préf. John W.R. Taylor), Jane’s encyclopedia of aviation, London, Studio Editions, 1989, 948 p
  • (EN) Nemecek, Vaclav (1986). The History of Soviet Aircraft from 1918. London: Willow Books. ISBN 0-00-218033-2.
  • (EN) The Illustrated Encyclopedia of Aircraft (Part Work 1982–1985). Orbis Publishing.
  • (RU) Шавров, В. Б. История конструкций самолётов в СССР 1938–1950 гг. – М.: Машиностроение, 1988. – 568 с. – 20 000 экз. – ISBN 5-217-00477-0.
  1. Jane’s All the World’s Aircraft 1955-56 p. 188
  2. Gordon, pp. 190–91