Ilona Leimanė
| Ilona Leimanė latv. Ilona Leimane | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. spalio 5 d. Ryga |
| Mirė | 1989 m. gruodžio 21 d. (84 metai) Paryžius |
| Veikla | latvių rašytoja |
Ilona Leimanė (latv. Ilona Leimane, 1905 m. spalio 5 d. Ryga – 1989 m. gruodžio 21 d. Paryžius) – latvių rašytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi V. Maldonio gimnazijoje ir Rygos miesto 3-ojoje gimnazijoje. Nuo 1928 m. studijavo Latvijos universiteto Liaudies ūkio ir teisės mokslų fakultete. 1931 m. dirbo laikraštyje „Latvis“, 1931–1932 m. – žurnale „Mūsu Īpašums“. Nuo 1944 gyveno Freiburge, rengė latvių, lietuvių ir estų literatūrines popietes. Nuo 1950 m. gyveno Paryžiuje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė eilėraščių, apysakų, eilėraščių vaikams. Romanuose „Vilkačių paveldėtoja“ ir „Motinos gentis“ vaizduojama XIX a. pabaigoje Latvijos kaimo buitis, romane „Vedžiotojas“ – miestiečių gyvenimas. Romanas „Nuogas gyvenimas“ – pirmasis latvių romanas apie latvių deportaciją TSRS okupacijos metais.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Širdis (Sirds), eilėraščiai, 1935 m.,
- Dvi šviesos (Divas gaisas), eilėraščiai, 1942 m.,
- Saulė ir Tu (Saule un Tu), eilėraščiai, 1944 m.,
- Ugnies paukštis (Ugunsputns), eilėraščiai, 1951 m.
- Šermukšnių vynas (Sērmūkšu vīns), apysaka, 1938 m.
- Vilkačių paveldėtoja (Vilkaču mantiniece), romanas, 1943 m.,
- Vedžiotojas (Vadātājs), romanas, 1947 m.
- Motinos gentis (Mātes cilts), romanas, 1949 m.
- Nuogas gyvenimas (Kailā dzīvība), romanas, Copenhagen, Imanta, 1953 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Silvestras Gaižiūnas'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 692 psl.