Ilka

Koordinatės: 51°42′50″ š. pl. 108°31′0″ r. ilg. / 51.71389°š. pl. 108.51667°r. ilg. / 51.71389; 108.51667 (Ilka)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ilka
Илька
Ilka
Ilka
51°42′50″ š. pl. 108°31′0″ r. ilg. / 51.71389°š. pl. 108.51667°r. ilg. / 51.71389; 108.51667 (Ilka)
Laiko juosta: (UTC+8)
------ vasaros: (UTC+9)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Buriatija Buriatija
Rajonas Zaigrajevo rajonas
Gyventojų (2010) 2 338

Ilka (rus. Илька) – gyvenvietė apie 20 km į pietryčius nuo Zaigrajevo, Udos kairiojo intako Ilkos kairiajame krante, prie Transsibiro magistralės, Zaigrajevo rajonas, Buriatija.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. birželio mėn. į Ilkos geležinkelio stotį iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežtas ešelonas tremtinių. Dalis jų išskirstyta po gretimus miško kirtimo punktus bei kolūkius; Ilkoje palikta apie 100 šeimų. Ilka tuo metu buvo miško pramonės ūkio centras. Tremtiniai krovė rąstus medienos sandėlyje, geležinkelio stotyje (darbas 3 pamainomis, be poilsio dienų), kirto mišką, plukdė rąstus, dirbo pabėgių įmonėje, mašinų remonto gamykloje, statybose, prie geležinkelio. Daug žmonių žuvo ar susižalojo miško ruošos darbuose, mirė nuo išsekimo, ligų. 19571959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Ilkoje išliko didelės lietuvių kapinės; 1959 m. tremtiniai pastatė atminimo kryžių. 19891990 m. ir 2000 m. į Ilką iš Lietuvos buvo nuvykusios kelios ekspedicijos, daugelio tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėIlka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 778 psl.