Ilgiausių ėjimų uždavinys

Ilgiausių ėjimų uždavinys – pasakiškosios kompozicijos kūrinys, kuriame viena ar abi pusės privalo laikytis taisyklės – visada daryti geometriškai ilgiausią legalų ėjimą.

Kai yra du, ar daugiau vienodo ilgio ėjimų, galima rinktis vieną iš jų. Žaidimą pradeda baltieji, jei nenurodyta kitaip.

Karalius yra šachuojamas ir ne paties ilgiausio ėjimo figūra, bet jis, kai gali, turi trauktis ilgiausiu ėjimu (įstrižaine), būti užstojamas nuo šacho arba šachuojanti figūra nukertama su ilgiausią ėjimą turinčia figūra. Matas skelbiamas ilgiausią ėjimą turinčia figūra.

Kai ilgiausių ėjimų taisyklė taikoma tik baltiesiems, jie vadinami baltųjų ilgiausių ėjimų uždaviniais.

Kai ji taikoma ir juodiesiems ir baltiesiems, uždaviniai vadinami abipusiais ilgiausių ėjimų uždaviniais.^[1]

Nors ilgiausių ėjimų taisyklė gali būti taikoma įvairiuose uždaviniuose, bet dažniausiai ji naudojama atvirkščio mato uždaviniuose.

Ilgiausių ėjimų uždaviniai sudarinėjami ne tik su tradicinėmis, bet ir pasakiškomis figūromis. Geriausi įtraukiami į FIDE albumus

Ilgiausių ėjimų uždavinių istorija

Britų šachmatų kompozitorius T.R. Dosonas 1913 m. pasiūlė apriboti juodųjų figūrų veiklą atvirkščio mato uždaviniuose, privertus jas daryti ilgiausius ėjimus. Taip atsirado dar viena atvirkščio mato uždavinių atmaina – ilgiausių ėjimų uždaviniai.

Svarų indėlį, populiarinant ilgiausių ėjimų uždavinius, įnešė vokiečių ir rumunų šachmatų kompozitorius Volfgangas Paulis.^[2]

Juodųjų figūrų apribojimas verčiant jas daryti geometriškai ilgiausius ėjimus pirmiausia buvo naudojamas atvirkščio mato uždaviniuose, tačiau vėliau ši taisyklė prigijo ir sutarto mato bei kituose šachmatų uždaviniuose.

Ėjimo ilgis

Prieš darant ėjimą juodieji pagal numatytas taisykles nustato, kuri jų figūra turi ilgiausią ėjimą.

Ėjimo ilgis skaičiuojamas nuo langelio centro iki kito langelio centro.

Ėjimo į gretimą langelį gulsčiai arba stačiai ilgis (L) laikomas lygiu vienetui (L=1);

Ėjimo į gretimą laukelį įstrižaine ilgis apskaičiuojamas panaudojus Pitagoro teoremą $L={\sqrt {1^{2}+1^{2}}}=1.41$

Ėjimo žirgu ilgis yra $L={\sqrt {1^{2}+2^{2}}}=2.24$

Trumpąją rokiruotę sudaro du ėjimai karaliumi ir du ėjimai bokštu) L= 2+2=4.

Ilgąją rokiruotę sudaro du ėjimai karaliumi ir trys bokštu L= 2+3=5.

Ėjimai įstrižaine yra ilgesni už ėjimus vertikale, ar horizontaleː pav. ėjimas a1-f6 (L=5̈x1,41=7,05) ilgesnis už a1-a8 (L= 7).^[3]

Uždaviniai

Atvirkščias matas

T.R. Dosono uždavinyje baltieji tikslą pasiekia, užstodami rikiais netenkinančius valdovės ėjimus. 1.Rd6! (užstoja valdovei ilgesnę įstrižainę – Ve7-a3) 1…. Vh4 (ne 1….Va7, nes ėjimas įstrižaine Ve7-h4 $L={\sqrt {3^{2}+3^{2}}}=4.24$ yra ilgesnis už ėjimą horizontale Ve7-Va7 L= 4). 3.Re5 Vd1 4.Kf4 Vd8 (valdovės ėjimai vertikale – ilgiausi.) 5. Rd7! (blokuoja juodųjų valdovei ilgiausią kelią į d1 laukelį. Juodiesiems belieka rinktis kitą ilgiausią – istrižaine į Vd8-h4) 5….Vh4#.

E. Bergo uždavinyje po baltųjų ėjimo 1. Be1 juodieji pagal ilgiausių ėjimų uždavinio sąlygą turi daryti patį ilgiausą ėjimą 1….Rg1. Po 2.Že2+ juodieji privalo daryti ilgiausią ėjimą karaliumi 2….Ke3 – (L=1,41). Baltųjų karalius, atsižvelgdamas į uždavinio specifiką, pasitraukia į mato tinklo padėtį – 3.Kc5. Dabar galimi juodųjų figūrų ėjimų ilgiai yra sekantys: Ža5=2,24 Rg1=1,41 Bf1=4,0. Todėl juodiesiems tenka pasirinkti ilgiausią ėjimą ir matuoti baltųjų karalių 3…Bxf5#.^[4]

K. Fabelio uždavinyje vyksta baltųjų rikio ir juodųjų bokšto dvikova, kurioje rikis pasirodo geriau, versdamas juodųjų bokštą daryti ilgiausius ėjimus. 1.Rg6! (baltieji perveda savo rikį į įstrižainę iš kurios galės iki pabaigos riboti juodųjų bokšto ėjimus.) 1…. Bh1 (ilgiausias juodųjų ėjimas) 2.Kd4+ Ba1 (ilgiausias ėjimas) 3.Rb1! (užstoja horizontalę a1-h1 ir priverčia juodųjų bokštą daryti ilgiausią ėjimą – judėti vertikale) 3….Ba8 4.Ra2! (sutrumpina vertikalę) 4….Bh8 (ilgiausias ėjimas) 5.Rg8! (uždaro bokštą) 5….h5 (ilgiausias ėjimas) 6.Re6! (Bokštas išleidžiamas iš nelaisvės ir genamas į h vertikalę) 6….Ba8 7. Rc8! (Rikis eilinį kartą apriboja bokšto galimybę rinktis ėjimą) 7…. Ba1 8.Ra6! Bh1 9.Rf1! Bh4# (ilgiausias ėjimas).^[5]

1. T.R. Dosonas 1920

s#5. Atvirkščias matas. Ilgiausi ėjimai

1.Rd6! Vh4+ 2.Rf4 Vd8 3.Re5 Vd1 4.Kf4 Vd8 5. Rd7! Vh4#

2. E. Bergas Die Schwalbe 1930

s#3. Atvirkščias matas trimis ėjimais. Ilgiausi ėjimai.
1.Be1! Rg1 2.Že2+ Ke3 3.Kc5 Bf5#

3. K. Fabelis Die Schwalbe 1933

s#9. Atvirkščias matas. Ilgiausi ėjimai

1.Rg6! Bh1 2.Kd4 Ba1 3.Rb1! Ba8 4.Ra2! Bh8 5.Rg8! h5 6.Re6 Ba8 7. Rc8 Ba1 8.Ra6 Bh1 9.Rf1 Bh4#

Sutartas matas

Taikydami ilgiausių ėjimų taisyklę sutarto mato uždaviniuose šachmatų kompozitoriai praturtino šį žanrą tokiomis naujomis idėjomis, kaip geometriniais figūrų manevrais, netikėtais pergrupavimais, mato tinklo kūrybos galimybėmis. Tai parodo ir 4-os diagramos uždavinys.

A. Tomo abipusių ilgiausių ėjimų uždavinyje iš figūrų tik žirgai turi ilgiausių ėjimų (L= √1²+2²=2,24;) tad pradžioje abi pusės jais ir vaikštoː 1.Žd4e6 Že7 2.Žf8 Žg8! (baltieji yra numatę „užsipatuoti“ savo žirgą tam, kad vėliau galėtų eiti pėstininku g2) 3.Žf7+ Ke7! (paeita ilgiausiu ėjimu ir taip, kad baltųjų žirgas nebeturėtų ėjimų) 4.Žg5 g4+! (dabar jau šio pėstininko ėjimas (L=2) yra ilgiausias) 5.Kg6 (juodųjų karalius turėjo du ilgiausius ėjimus įstrižainėmis) 5….gxf8Ž# (baltieji ilgiausiu ėjimu (L= √2=1.41) matuoja juodųjų karalių).

To paties autoriaus 5-oje diagramoje, abipusiame ilgiausių ėjimų uždavinyje, kuris turi ir dvynį, tik žirgai turi ilgiausius ėjimus. 1.Žg4+! Kg7 2.Žh4 Žd3+ 3.Kg5 (juodųjų karalius turėjo du ilgiausius ėjimus (L= √2=1.41)) 3….Žh3+ 4.Kh5 (karalius turėjo du vienodo ilgio ėjimus (L=1) tačiau pagal uždavinio užduotį jis pasirinko kelią į matinį tinklą) 4… Ždf4#

Šio uždavinio dvynyje juodieji apatiniame dešiniame kampe sukuria panašų matinį tinklą tik pasuktą 90 laipsnių kampu b) 1.Žd2+ Kg2 (baltųjų karalius pasirenka šį laukelį iš dviejų ilgiausių ėjimų) 2.Žd1 Žh3+ 3.Ke3 (juodųjų karalius pasirinko šį laukelį iš dviejų ilgiausių ėjimų) Žc2+ 4.Ke2 (pasirinko iš trijų vienodo ilgio (L=1) ėjimų) Žf4#

Unto Heinoneno abipusiame ilgiausių ėjimų uždavinyje susidedančiam iš karalių ir pėstininkų ilgiausi ėjimai yra įstrižainėsː trumpesni galimi tik kai įstrižainės yra neprieinamos. 1.Kb2 Kd4 2.Ka3 Kc3 3.e2 Juodieji turi du vienodo ilgio (L=1) ėjimus karaliumi ir pėstininku. Jie gali rinktis vieną iš jų.) 3….Kd2 4.Kb4 Kc1 5.Kc3 c8Ž (dabar baltieji gali vaikščioti tik žirgu, nes jo ėjimai ilgiausi.) 6.Kb4 Žb6 (žirgas keliauja į laukelį f1.) 7.Ka3 Žd5 8.Kb3 Že3 9.Ka2 Žf1(Juodųjų karalius randasi matiniame tinkle – todėl reikia, kad juodieji turėtų ilgesnių ėjimų figūrą, kuri netrukdytų per 11 ėjimų užmatuoti juodųjų karalių) 10.exf1Ž (ilgiausias ėjimas) e8V 11.Že3 (dar kartą ilgiausias ėjimas) 11…. Va4#.

4. Andreas Thoma. Die Scwalbe, 1989

h#5. Sutartas matas. Abipusiai ilgiausi ėjimai

1.Žd4e6 Že7 2.Žf8 Žg8 3.Žf7+ Ke7 4.Žg5 g4+ 5.Kg6.gxf8Ž#

5. Andreas Thoma Schach in Schleswig-Holstein, 2012

h#4. Sutartas matas. Abipusiai ilgiausi ėjimai (dvyniai) b) Kf6→f1

a) 1.Žg4+! Kg7 2.Žh4 Žd3+ 3.Kg5 Žh3+ 4.Kh5 Ždf4#

b) 1.Žd2+ Kg2 2,Žd1 Žh3+ 3.Ke3 Žc2+ 4.Ke2 Žf4 #

6. Unto Heinonen Springaren Summer Tourney, 2-as prizas 1996

h#11. Sutartas matas. Abipusiai ilgiausi ėjimai

1.Kb2 Kd4 2.Ka3 Kc3 3.e2 Kd2 4.Kb4 Kc1 5.Kc3 c8Ž 6.Kb4 Žb6 7.Ka3 Žd5 8.Kb3 Že3 9.Ka2 Žf1 10.exf1Ž e8V 11.Že3 Va4#^[6]

Šaltiniai

↑ „Ilgiausių ėjimų uždaviniai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-08-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 19 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Я. Владимиров. 1000 шахматных загадок. М: Астрелъ, 2004. – С.245.
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 228 – ISBN 5-85270-005-3
↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 88-91.
↑ E. Гик. Максимуммер// Kвант. 1990, Nr.2.
↑ „Ilgi pasakiški sutarti matai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-11. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 6 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

Nuorodos

[1] „Ilgiausių ėjimų uždaviniai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-08-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 19 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

[2] Я. Владимиров. 1000 шахматных загадок. М: Астрелъ, 2004. – С.245.

[3] Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 228 – ISBN 5-85270-005-3

[4] Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 88-91.

[5] E. Гик. Максимуммер// Kвант. 1990, Nr.2.

[6] „Ilgi pasakiški sutarti matai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-11. Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 6 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]