Ignotas Hilaris Halka-Leduchovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ignotas Hilaris Halka-Leduchovskis
Leduchovskiai
Herbas „Szaława“
Herbas „Szaława“
Gimė 1789 m. sausio 13 d.
Krupas
Mirė 1870 m. kovo 29 d. (81 metai)
Klimontuvas
Tėvas Antonijus Bartolomėjus Leduchovskis
Motina Juliana Ostrovska
Sutuoktinis (-ė) Liudvika Gorska
Vaikai Juzefas Janas Leduchovskis

Antonijus Augustas Leduchovskis Ana Leduchovska Liudvika Apolonija Izabelė Leduchovska

Vikiteka Ignotas Hilaris Halka-Leduchovskis

Grafas Ignotas Hilaris Leduchovskis ( 1789 m. sausio 13 d., Krupas1870 m. kovo 29 d., Klimontuvas) − Lenkijos brigados generolas, pagarsėjęs dėl Modlino tvirtovės gynybos, per 1831 m. sukilimą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Leduchovskių giminės atstovas, herbo „Szalawa“ savininkas. Karaliaus rūmininko Antonijaus Bartolomėjaus Leduchovskio ir Julianos Ostrovskos antrasis sūnus.

1794 m. po Kosciuškos sukilimo numalšinimo, Ignotas kartu su tėvais persikėlė gyventi iš Voluinės į Osoliną. Mokėsi Vienos inžinerinių mokslų akademijoje (specializacija − artilerija). Nuo 1808 m. su poručiko laipsniu, tarnavo Austrijos armijos pėstininkų pulke. 1809 m. dalyvavo Penktoje koalicijoje prieš napoleonišką Prancūziją. Mūšyje prie Rėgensburgo buvo paimtas į nelaisvę. Po apsikeitimo belaisviais tarnavo 4-ame husarų pulke, po to išėjo į atsargą.

1810 m. jis įstojo į Napoleono Bonaparto vadovaujamą armiją, Varšuvos kunigaikštystėje, kaip leitenantas, tarnavo raitelių artilerijoje. 1811 m. rugsėjį, kaip inžinierius buvo įtrauktas į Gdansko būrio sudėtį. Prieš 1812 m. žygį į Rusiją grįžo į tarnybą artilerijoje. Žygio metu Ignotas tarnavo 10-tame maršalo Makdonaldo korpuse. Prancūzų armijos atsitraukimo iš Rusijos metu, 1813 m. sausio 3 d. buvo sunkiai sužeistas į koją, kuri vėliau buvo amputuota. 1813 m. birželį, Gdansko gynybos metu, buvo apdovanotas Garbės Legiono kryžiumi. Karaliaučiuje rusų buvo paimtas į nelaisvę.

Po rusų nelaisvės, nežiūrint į invalidumą, 1815 m. buvo priimtas į Lenkijos kongreso karalystės armijos sudėtį. 1819 m. nuo tėvo gavo valdyti Osolino dvaro žemes. 1827 m. buvo paskirtas Varšuvos karališkijo arsenalo vadovu.

1830 m. dalyvavo 1831 metų sukilime prieš rusų valdžią. Lapkritį įsakė atidaryti sukilusiems miestiečiams karališką arsenalą Varšuvoje, po to buvo paskirtas brigados generolu, būrio vadu Modlino tvirtovėje. Du kartus (kovą ir rugsėjį) atmetė Rusijos vadovybės ultimatumą dėl tvirtovės atidavimo. 1831 m. spalio 9 d. po stambių sukilėlių būrių Prūsijos sienos kirtimo, Ignotas Leduchovskis perdavė Modlino tvirtovę rusų armijai.

Po sukilimo numalšinimo brigados generolas Ignotas liko Lenkijoje ir gyveno Osoline. Atsisakė pensijos, kuri jam priklausė kaip Lenkijos kongreso karalystės armijos pulkininkui. 1833 m., po savo žmonos mirties, pardavė Osolino žemes ir apsigyveno Varšuvoje. 1836 m. dalyvavo Austrijos imperatoriaus Ferdinando I karūnacijoje į Čekijos karaliaus sostą. Nuo 1839 m., kartu su vaikais keletą metų gyveno Miunchene, po to Sankt-Peterburge. 1845 m. Rusijos vyriausybė patvirtino jam grafo titulą. 1855 m. apsigyveno dominikonų vienuolyne Klimuntove, kur vėliau mirė ir buvo palaidotas.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1821 m. birželio 12 d. vedė Liudviką Gorską (1797 m. gegužės 18 d. – 1833 m. birželio 16 d.), su kuria turėjo keturis vaikus:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Klimontów miasto prywatne rodu Ossolińskich, Eugeniusz Niebelski, Klimontów 1993.
  • Polski Słownik Biograficzny', Władysław Serczyk, t. 16, Wrocław – Warszawa – Kraków 1971