Ignazio Danti

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ignacijus Dantis
it. Ignazio Danti
IgnazioDanti.jpg
Ignacijus Dantis apie 1576-1586 metus. Paveikslas saugomas Bresto menų muziejuje Prancūzijoje
Gimė 1536 m. balandžio mėn.
Perudža, Italija
Mirė 1586 m. spalio 19 d. (~50 metų)
Alatris, Italija
Veikla italų šventikas, Dominikonų vyskupas, astronomas, kartografas ir kosmografas
Alma mater Perudžos universitetas

Ignacijus Dantis (it. Ignazio Danti, 1536 m. balandžio mėn., Perudža, Italija – 1586 m. spalio 19 d. Alatris, Italija) – italų šventikas, Dominikonų vyskupas, astronomas, kartografas ir kosmografas.[1]

Vaikystė ir mokslo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ignacijus Dantis. Livonija ir Lietuva. Saugoma Vekjo rūmų muziejuje

Ignacijus Dantis gimė 1536 m. balandžio mėnesį Perudžoje, Italijoje, turtingo architekto ir mokslininko šeimoje. Jo vyresnysis brolis Vincentas Dantis buvo žinomas Florencijos skulptorius, o jaunesnysis brolis Girolamas Dantis (1547–1580) – tapytojas.

Pats Ignacijus mokėsi Perudžos universitete.[2]

1555 m. kovo mėnesį Ignacijus Dantis įstojo į Dominikonų ordiną. Įstojęs į minėtą ordiną, jis pakeitė vardą iš Pelegrino į Ignacijaus. Kažkiek laiko studijavo filosofiją ir teologiją tam, kad galėtų skelbti pamokslus, tačiau vėliau save pašventė matematikai, astronomijai ir geografijai.[3]

Tolesnė gyvenimo veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1562 m. Dantis išvyko į Florenciją. Joje dėstė matematiką ir gamtos mokslus. 1563 m. rugsėjo mėnesį Dantis buvo pakviestas Toskanos kunigaikščio Kozimo I de Medičio dalyvauti jo mokslinės kartografijos projekte Vekjo rūmuose. Per vėlesnius 30 metų Dantis sukūrė daugiau kaip 30 geografinių žemėlapių.

1574 m. jis aptiko 11 dienų skirtumą tarp Julijaus kalendoriaus ir astronominių metų.

Florencijoje Dantis taip pat dirbo prie daugelio kitų reikšmingų mokslinių ir kosmografinių projektų, įskaitant didžiulį Guardarobos žemės rutulį (1564–1568). Kūrė astronominius prietaisus (pvz., Astrolabes), kuris saugomas Galilėjaus muziejuje Florencijoje.

Dantis diskutavo su kunigaikščiu Kozimu dėl kanalo, skirto sujungti Florenciją su Viduržemio ir Adrijos jūra, statybos, tačiau šį projektą nebuvo lemta įgyvendinti dėl Kozimo I mirties.[4]

Po kunigaikščio mirties Dantis paliko Florenciją ir niekada į ją nebesugrįžo. 1575 m. jis tapo Bolonijos universiteto matematikos profesoriumi. 1583 m. jis buvo paskirtas Alatrio vyskupu. Bolonijoje, šv. Petronijaus bazilikoje Dantis sukūrė ir pastatė senovinį astronominį prietaisą – gnomoną.[5]

Pakviestas popiežiaus Grigaliaus XIII, Dantis nuo 1580 m. dalyvavo, keičiant ir koreguojant Grigaliaus kalendorių bei sudarant senojo ir naujojo pasaulių žemėlapius.[5]

Dantis išvertė Euklido Aleksandriečio veikalą „Pradmenys“ ir šį kūrinį išleido.[5]

Viename iš savo veikalų („Trattato del’uso e della fabbrica dell’astrolabo con la giunta del planifero del Raja“, 1569) Dantis rašo apie ekliptikos plokštumos sumažinimą. Florencijoje ir Bolonijoje Dantis nustatė geografinio dienovidinio kryptį.

Parašė kažkiek knygų: „Le Scienze matematiche ridotte in tavole“ ir kt.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eubel, Konrad (1923). HIERARCHIA CATHOLICA MEDII ET RECENTIORIS AEVI Vol III (second ed.). Münster: Libreria Regensbergiana. p. 99.
  2. Ralf Kern. Wissenschaftliche Instrumente in ihrer Zeit. Band 1: Vom Astrolab zum mathematischen Besteck. Köln, 2010. S. 318.
  3. Bishop Ignazio (Pellegrino) Danti, O.P. Catholic-Hierarchy.org. David M. Cheney.
  4. Ignacijaus Dančio biografija. [1]
  5. 5,0 5,1 5,2 O’Connor, John J.; Robertson, Edmund F., „Ignazio Danti“, MacTutor History of Mathematics archive, University of St Andrews. [2]