Ietis (dalinys)
Ietis – viduramžių ir vėlesnių laikų Europos šalių kariuomenių mažiausias taktinis vienetas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
VIII–XVI a. Vakarų Europoje ietį dažniausiai sudarė 4-10, kartais ir daugiau karių raitelių, vienas jų – sunkiai šarvuotas riteris, jį rėmė 1-2 lengviau ir keli lengvai šarvuoti kariai. XII–XV a. Rytų Europos, pirmiausia rusų žemių, ietį sudarė apie 10, kartais ir kelios dešimtys karių. XIII–XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ietį atitiko ginkluotas karys raitelis, jo ginklanešys ir kariai tarnai, padėję rengtis kautynėms, dažnai – ir per jas. Ietis galėjo veikti savarankiškai arba kartu su kitomis didesnio karinio dalinio (pvz., vėliavos) ietimis.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 737 psl.