Pereiti prie turinio

Išliekamoji atmintis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Išliekamoji atmintis (angl. Non-volatile memory) – priešingai negu neišliekamoji atmintis, kompiuterio atmintis, į kurią įrašyti duomenys nedingsta išjungus elektros srovę. Išskiriami tipai: pastovioji atmintis (ROM), „Flash“ atmintis ir NVRAM.

Kai kalbama apie fizinį atminties įrenginį vartojama sąvoka išliekamoji laikmena, pvz., diskinė laikmena – išliekamoji, o šiuolaikinių kompiuterių operatyviosios atminties laikmena – neišliekamoji.[1]

Išliekamosios atminties laikmenų pavyzdžiai:

  1. išliekamoji laikmenaV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.