Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
„Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame?“
Woher kommen wir Wer sind wir Wohin gehen wir.jpg
Menininkas Polis Gogenas
Metai 1897–1898 m.
Meno kryptis postimpresionizmas
Tipas drobė, aliejus
Matmenys 139,1 cm × 374,6 cm
Miestas (vieta) Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Muziejus Dailės muziejus

Iš kur mes atėjome? Kas mes? Kur mes einame? (pranc. D’où venons nous? Que sommes nous? Où allons nous?) – vienas žymiausių prancūzų dailininko postimpresionisto Polio Gogeno paveikslų. Autorius kūrinio pavadinimą užrašė prancūziškai be jokių skyrybos ženklų, didžiosiomis raidėmis. Sukurtas Taityje 18971898 m., šiuo metu esantis meno muziejuje Bostone, JAV.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gogenas jaunystėje mokėsi La Chapelle-Saint-Mesmin dvasinėje seminarijoje šalia Orleano. Be kitų dalykų, čia buvo dėstoma katalikų liturgija. Pamokas vedė Orleano vyskupas Félix-Antoine-Philibert Dupanloup, diegęs mokiniams savo paties sukurtą požiūrį į gyvenimo prasmę. Mokytojo katekizme buvo keliami trys kertiniai klausimai: Iš kur atėjo žmonija? Kur ji eina? Koks žmonijos likimas? Nors vėliau Gogenas garsėjo antiklerikalinėmis pažiūromis, bet šie klausimai akivaizdžiai buvo užvaldę jo protą.

1891 m. Gogenas išvyko į Taitį, kurio visuomenėje buvo daugiau natūralumo ir paprastumo nei gimtojoje Prancūzijoje. Jis jau buvo nutapęs keletą kitų drobių, išreiškiančių jo individualistinę mitologiją, kai pradėjo šį paveikslą 1897 m. ir baigė 1898 m. Pats menininkas šį kūrinį laikė savo apmąstymų kulminacijos išraiška.

1898 m. Gogenas nusiuntė paveikslą dailininkui ir kolekcionieriui Georges-Daniel de Monfreid į Paryžių. Vėliau kūrinį perpirko ir įsigijo dar keli kolekcionieriai Europoje, o 1936 m. jį nupirko Mary Harriman galerija Niujorke. Bostono dailės muziejus paveikslą įsigijo iš Mary Harriman 1936 m. balandžio 16 d.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapęs paveikslą Gogenas galvojo gyvenimą užbaigti savižudybe, nors tą padaryti buvo bandęs ir anksčiau. Jis nurodė, kad į paveikslą reikia žiūrėti iš dešinės į kairę – trys pagrindinės personažų grupės atspindi klausimus, kurie sudaro kūrinio pavadinimą. Trys moterys su vaiku vaizduoja gyvenimo pradžią; vidurinė grupė simbolizuoja kasdienę brandos egzistenciją; paskutinėje grupėje, pagal dailininko sumanymą, „sena moteris susitaikiusi su mirtimi, skendinti apmąstymuose“, šalia jos kojų „keistas baltas paukštis … įkūnija žodžių beprasmybę“. Antrame plane žydras stabas, matyt, vaizduoja tai, ką Gogenas aprašė kaip „pasaulį kitapus“. Gogenas yra sakęs, kad ši drobė pranoko visas jo ankstesnes, ir kad jis niekada nesukursiąs ką nors geresnio ar bent panašaus.

Paveikslas yra postimpresionistinis. Gogeno kūryba pabrėžė tikslų spalvų ir storų potėpių, impresionizmo principų panaudojimą, tuo pačiu siekiant perduoti emocinę ir ekspresionistinę jėgą. Ši meno kryptis atsirado kartu su kitomis XX a. avangardinėmis srovėmis, įskaitant kubizmą ir fovizmą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]