Iļģi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Iļģi
KilmėLatvijos vėliava Latvija, Ryga
Žanraifolkrokas, postfolklorinė muzika
Kūrinių kalboslatvių
Instrumentaikuoklės, dūdmaišis, vokalas, dambrelis, bosinė gitara, mandolina, domra, tambūras, gitara, balalaika, mušamieji
Aktyvumo metai1981 m. – dabar
Įrašų kompanija„Upe“, „Melodija MA“, „Plate Records“ ir kt.
Svetainėilgi.lv
Nariai
Ilga Reizniecė (1981-)
Maris Muktupavelas (1982-)
Gatis Gaujeniekas (1997-)
Eguonas Kruonbergas (2001-)
Martinšas Lindė (2009-)
Buvę nariai
Juris Riekstinšas
Biruta Uozuolinia
Zanė Šmitė
Mara Kalninia
Guntaras Gabranovas
Gintas Suola
Arnuoldas Dalė
Janis Abenas
Arnuoldas Karklis
Juris Kruoičas
Vilnis Struodas
Irena Matisuonė

Iļģi – Latvijos postfolklorinės ir folkroko muzikos grupė, įkurta 1981 m. Rygoje. Savo muzikoje jungia latvių liaudies muziką, bei šiuolaikinės muzikos (ypač – roko) ritmus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grupę 1981 m. balandžio 21 d. įkūrė Jazepo Vytuolio Latvijos muzikos mokyklos auklėtinė Ilga Reizniecė, prie kurios netrukus prisijungė kitas žymus muzikantas Maris Muktupavelas. Pirmuosius koncertus atlikinėjo kaip Rygos miesto Leningrado rajono Kultūros namų jaunimo folkloro grupė, vėliau persivadino dabartiniu pavadinimu, kuris Kuržemėje reiškia „vėlės“ (plg. Ilgės).[1]

Pradžioje „Iļģi“ muzikantai atlikinėdavo tradicinę latvių muziką, bet vėliau ėmė eksperimentuoti, panaudodami tiek senuosius, tiek šiuolaikinius muzikos instrumentus. „Iļģi“ buvo pirmoji postfolkloro muzikos grupė ne tik Latvijoje, bet ir visose Baltijos šalyse. „Iļģi“ iš tradicinio folkloro ansamblio ilgainiui tapo profesionalia šiuolaikinio meno grupe, kuriai tradicija yra pradmuo naujai, savitai, autorinei kūrybai.[2] Koncertavo įvairiose užsienio šalyse. 2002 m. sukūrė folkroko operą Spēlēju, dancoju. 2011 m. surengė trisdešimtmečio jubiliejaus koncertą Rygoje.

„Iļģi“ yra daugkartiniai apdovanojimo už geriausią Latvijos metų liaudies ar pasaulio muzikos albumą laimėtojai.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rāmi, rāmi (1993 m.)
  • Bāreņu dziesmas / Šūpuļdziesmas (1993 m.)
  • Riti, riti (1996 m.)
  • Saules meita (1998 m.)
  • Sēju vēju (2000 m.)
  • Spēlēju, dancoju (2002 m.)
  • Agrie gadi (2002 m., rinktinė)
  • Kaza kāpa debesīs (2003 m.)
  • Rāmi un ne (2004 m.)
  • Totari (2005 m.)
  • Ne uz vienu dienu (2006 m.)
  • Ej tu dejot (2008 m.)
  • Īsākās nakts dziesmas (2009 m.)
  • Tur saulīte pērties gāja (2011 m.)
  • Izlase (2011 m., rinktinė)
  • Tur kur mīti (2016 m.)
  • Spēlēju. Dancoju. Dejoju. (2017 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]