Hilma af Klint

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hilma af Klint apie 1895 metus

Hilma af Klint (18621944) – Švedijos tapytoja, viena pirmųjų moderniojo meno Švedijos dailininkių. Viena abstrakčiosios dailės pionierių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hilma af Klint gimė 1862 m. spalio 26 d. Stokholme jūrininkų giminėje, buvo ketvirta iš penkių šeimos vaikų. Jos tėvas Viktoras af Klintas buvo jūrų kapitonas, admirolas. Hilma mokėsi Stokholmo technikos mokykloje ir privačiai pas portretų tapytoją Kerstin Cardon. 1882−1887 m. mokėsi Karališkojoje Stokholmo dailės akademijoje. Po to dirbo profesionaliai, tapė portretus ir peizažus. Nuo 1879 m. pradėjo domėtis spiritualizmu, apsilankė seansuose, galbūt pastūmėta savo jaunesnės sesers mirties ir ankstyvo sąlyčio su teosofija protestantiškoje šeimoje. 1896 m. įkūrė spiritualistinę penkių moterų menininkių grupę „Penki“. Jos užsiėmė spiritizmo seansais, kurių metu, pasak jų, kontaktavo su aukštesnėmis būtybėmis iš anapusinio, kito išmatavimo pasaulio. Ši patirtis pakeitė Hilmos af Klint tapybą, ji pradėjo naudoti automatinį rašymą ir išvystė automatinio-intuityvio piešimo metodą. 1900−01 m. ji dirbo piešėja veterinarijos institutui, piešė augalus ir gyvūnus.

Po 1906 m. Hilma af Klint sukūrė 193 abstrakčių paveikslų seriją bendru pavadinimu „Paveikslai šventyklai“. Juos pradėti kurti ir atskleisti žmogaus nemirtinguosius aspektus esą buvo patarta asmens iš anapusinio pasaulio. Hilma esą tebuvusi tik tarpininkė tarp kito pasaulio jėgų ir tapybos paviršiaus. Pirmieji šie paveikslai buvo sukurti 5 metais anksčiau nei V. Kandinskio pirmuoju abstrakčiu kūriniu Vakarų dailėje paskelbta akvarelė. 1908 m. Hilma susitiko su filosofu Rudolf Steiner, kuris patarė nerodyti paveikslų dar 50 metų. Hilma nustojo tapyti, kūrybą pratęsė 1912 m. Ji 1921−1930 m. viešėdavo Dornache Šveicarijoje, lankė Rudolf Steiner paskaitas, ypač domėjosi teosofija ir antroposofija. Hilma af Klint mirė 1944 m. spalio 21 d. Djursholme prie Stokholmo. Ji buvo beturtė, nevedusi ir kūrybinį palikimą (daugiau nei 1000 kūrinių ir 125 užrašų) perleido pusbroliui Erikui su įpareigojimu 20 metų po jos mirties neeksponuoti.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]