Helena Heinrichsonė
| Helena Heinrichsonė latv. Helēna Heinrihsone | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. lapkričio 21 d. Ryga |
| Veikla | latvių tapytoja |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1987 m. VII Pabaltijo trienalės Vilniuje laureatė. | |
Helena Heinrichsonė (latv. Helēna Heinrihsone, 1948 m. lapkričio 21 d. Ryga) – latvių tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. baigė Latvijos dailės akademiją Rygoje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutapė portretų, peizažų, abstrakčių kompozicijų. Kūriniams būdinga sąlygiška dekoratyvi kompozicija, ryškių spalvų koloritas, apibendrintas grakščių linijų piešinys, simboliniai motyvai, paslaptinga nuotaika. Svarbiausi kūriniai: „Nuotaikos“ 1979 m., „Vidurdienį“ 1986 m., „Besišildantis prie ugnies. Liepsna“, „Krucifiksas“, abu 1995 m., „Skraidantys“ 2000 m., „Mirtis“ (2001 m.[1]
Nuo 1972 m. dalyvauja parodose; individualios parodos: Jūrmala 1976 m., Panevėžys 1983 m., Ryga 1988 m., 1990 m.
1987 m. VII Pabaltijo trienalės Vilniuje laureatė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Helena Heinrichsonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 449 psl.