HESA Saeqeh
| HESA Saeqeh | |
| |
| Tipas | Naikintuvas-perėmėjas |
|---|---|
| Gamintojas | Iran Aircraft Manufacturing Industrial Company / شرکت صنایع هواپیماسازی ایران — هس |
| Gamybos metai | 2007-2010 |
| Pirmas skrydis | 2004 m. |
| Pagrindiniai naudotojai |  Irano karinės oro pajėgos |
| Pagaminta vnt. | 5 - patvirtinti 24 - teigiama, kad gaminti |
HESA Saeqeh (transkribuojama kaip Saeqeh, Sa’eqeh, Saegheh, ar Saeqeh, pers. صاعقه – žaibo smūgis) – XXI a. pirmame dešimtmetyje Irano valstybinės įmonės HESA (angl. Iran Aircraft Manufacturing Industrial Company, pers. شرکت صنایع هواپیماسازی ایران – هسا) atgalinės inžinerijos būdu naudojant Irano disponuojamas technologijas sukurtas daugiafunkcinis vienvietis naikintuvas- perėmėjas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Saeqeh" yra ankstesnio HESA sukurto naikintuvo „HESA Azarakhsh" tolimesnė evoliucija. Pagrindinis lengvai matomas skirtumas – dviguba uodega. Dėl Iranui taikomų sankcijų visa lėktuvo įranga sukurta Irane. Abu orlaiviai sukurti XX a. septintajame dešimtmetyje sukurto JAV naikintuvo „Northrop F-5E Tiger II" pagrindu,[1] kuris, savo ruožtu, buvo sukurtas šeštojo dešimtmečio pabaigoje JAV pradėto gaminti dviviečio mokomojo viršgarsinio naikintuvo „Northrop T-38 Talon" pagrindu. XXI a. trečiojo dešimtmečio pradžioje „Saeqeh" buvo pati galingiausia F-5 modifikacija.[2]
„Saeqeh“ projektavimo darbai prasidėjo 1998 m. Projektavimo darbus Irano gynybos ministerijos užsakymu vykdė MATSA Karinių oro pajėgų technologijų ir elektronikos centras ir Teherano šachido Sattari Karinių oro pajėgų universitetas.[2]
Teigiama, kad pradinis lėktuvo pavadinimas buvo „Shaequeh-80", kur 80 turėjo reikšti 1380-uosius islamo metus (2001 m.) – numatytą pirmojo skrydžio datą. Vėluojant projektavimo darbams skaičiaus pavadinime buvo atsisakyta, o pats projektas buvo vystomas kaip „Azarakhsh 2".[2]
Pirmasis prototipas buvo išbandytas 2004 m. gegužės 30 d., karinėms oro pajėgoms buvo perduotas 2006 m.
Nepaisant 2006–2008 m. skelbtos informacijos dėl galimybės į šiuos lėktuvus montuoti rusiškus variklius RD-33 (naudojamus MiG-29), ši informacija nepasitvirtino. Dėl RD-33 diametro būtų reikėję smarkiai modifikuoti lėktuvo uodegą.[2]
2015 m. vasario mėn. Irano kariuomenė pristatė naują dvivietį naikintuvą, gavusį pavadinimą „Saeqeh-2“. Šis lėktuvas taip pat sukurtas F-5 pagrindu, naudojant dvivietę modifikaciją F5-E.[2]
Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmijei trys „Saeqeh“ oficialiai buvo pademonstruoti 2007 m. rugsėjo 22 d. parade Teherane.[3]
Pirmoji „Saeqeh“ naikintuvų eskadrilė Irano karinėse oro pajėgose buvo suformuota 2009 m. rugsėjį. 2013 metais Irano oro pajėgos turėjo penkis tokio tipo lėktuvus. Šį skaičių planuota padidinti iki 24 mašinų.[4]
Techniniai duomeys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įgula: 1 pilotas
- Ilgis: 15,89 m
- Sparnų mojis: 8,13 m (be raketų) / 8,53 m (su raketomis)
- Aukštis: 4,08 m
- Sparno plotas: 17,3 m²
- Sparno strėliškumas: 24°
- Svoris:
- tuščio: 4400 kg
- didžiausias kilimo: 9000 kg
- Sparno apkrova: 395 kg/m²
- Variklis: 2 turboreaktyviniai varikliai „J-185" – Irane ganimamos nelicencinės „General Electric J85" su forsažo kamera kopijos (technologija iš „Pratt & Whitney TF30"), 40 kN traukos
Skrydžio charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Greitis: 1,6 Macho (1700 km/h)
- Skrydžio nuotolis:
- Kovinis spindulys: 300 jūrmylių (556 km) „Hi-lo-hi“ misijai su 2 vidiniais 1 250 l talpos bakais
- Transportavimo nuotolis: 1 490 jūrmylių (2759 km); su 3 pakabinamais bakais po 1250 l
- Skrydžio lubos: 16 000 m
- Kilimo greitis: 174,75 m/sek (34 400 pėdų/min)
Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Patrankos: 2 x 20 mm kalibro automatinės patrankos „Pontiac M39A2", su 280 užtaisų kiekviena.
- Ginkluotės pakabos taškai: 7
- sparnų galuose: 2, skirta „Fatir" oras-oras tipo raketoms („AIM-9 Sidewinder" nelicencinė kopija)
- po sparnais: 4 ir po fiuzeliažu: 1, skirti nevaldomoms bomboms, valdomoms ir nevaldomoms raketoms, pakabinamiems kuro bakams (2 x „CRV7" ar 2 × „LAU-10" raketų paleidimo įrenginims arba keturiems „Zuni" 127 mm nevaldomų raketų paleidimo įrenginiams arba 2 × „Matra" nevaldomų raketų paleidimo įrenginiams (po 18 × SNEB 68 mm kalibro raketų).
- Kovinė apkrova: 2180 kg (kituose šaltiniuose – 3600 kg)
Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Karinės oro pajėgos – iki 6 vienetų (2019 m.) [5]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (EN) Islamic Republic News Agency (IRNA) „Commander says air defense equipment provided domestically“
- (EN) Saeqeh (Thunderbolt) / Saeqeh-80 / Azarakhsh-2, Globalsecurity.org.
- (EN) President Inspects Home-Made Fighter Jets, Fars News Agency, 23-09-2007 web.archive.org.
- (EN) The Military Balance 2019, Routledge; 1st edition (February 15, 2019), ISBN 978-1857439885
Daugiau[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Islamic Republic News Agency (IRNA) „Commander says air defense equipment provided domestically“
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Saeqeh (Thunderbolt) / Saeqeh-80 / Azarakhsh-2, Globalsecurity.org
- ↑ Fars News Agency :: President Inspects Home-Made Fighter Jets. web.archive.org.
- ↑ „Commander says air defense equipment provided domestically“, Islamic Republic News Agency (IRNA)
- ↑ The Military Balance 2019 p.343