Gytis Grižas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gytis Grižas
Gimė: 1968 m. lapkričio 12 d. (51 metai)
Kaunas
Veikla: Lietuvos archeologas, muziejininkas
Organizacijos: Lietuvos nacionalinis muziejus
Pareigos: Vyr. muziejininkas
Alma mater: Vilniaus universitetas

Gytis Grižas (g. 1968 m. lapkričio 11 d. Kaune) – Lietuvos archeologas, muziejininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986 m. baigė Kauno 40-ją vidurinę mokyklą. 19871989 m. tarnavo sovietų kariuomenėje išminuotoju. Nuo 1990 m. dirba Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriuje. 1996 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą ir įgijo istoriko specialybę.

Lietuvos archeologijos draugijos narys. [1]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19831986 m. lankė jaunųjų archeologų būrelį prie Kauno vaikų turizmo centro. Dalyvavo Laukojo (Ignalinos r. sav.), Šakių lankos (Varėnos r. sav.), Šventosios (Palangos sav.) (tyrimų vadovė Rimutės Rimantienės), Dusios (Lazdijų r. sav.), Gluobių (Šakių r. sav.) senovės gyvenviečių, Zapsės senovės gyvenvietės ir kapinyno (tyrimų vadovas Vygandas Juodagalvis), Bakšių senovės gyvenvietės ir Paduobės-Šaltaliūnės pilkapių (tyrimų vadovas Valdas Steponaitis) archeologiniuose tyrimuose.

Savarankiškai tyrinėti ir žvalgyti objektai: Zapsės V gyvenvietė kapinynas (19971998, 2001 m., Lazdijų r. sav.), Dumblynės žalvario ir geležies amžiaus gyvenvietė (19962000 m.), Staviškių pilkapynas (19881989, 20022004 m.; Vilniaus m. sav.), Pašekščių pilkapynas (1999, 20012006 m.; Molėtų r. sav.), Negarbos kapinynas (2008, 2009 m.; Kretingos r. sav.), Mankiškių kapinynas (2009 m.; Radviliškio r. sav.),

Diplominio darbo tema „Kretuonių pilkapynas“.

Archeologinių mokslinių tyrimų interesai: naujų archeologijos paminklų paieška, Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių istorija.

Nuo 1997 m. dalyvauju gyvosios archeologijos veikloje (demonstruoja keramikinių puodų lipdymą ir degimą).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]