Guostiniai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Guostiniai (latv. Gostiņi) – buvęs miestas Latvijoje (1933–1956 m.). Administraciškai priklausė Aizkrauklės rajonui, dabar prijungtas prie Pliavinių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVIII a. Guostinių teritorijoje buvo arklių pašto stotis ir perkėla per Aiviekstę. Guostinių formavimosi pradžia laikoma XIX a. pradžia, kai apie 1830 metus dabartinio miesto vietoje ant buvusio Krustpilio dvaro žemės įsikūrė miestelis. Jo iškilimas susijęs su Rusijos įstatymu, kuris uždraudė žydams įsigyti turto ir prekiauti Vidžemės ir Kuršo gubernijose. Iš pradžių miestelį daugiausia apgyvendino žydai, nes jis buvo Vitebsko gubernijoje ir geografiškai įsiterpė tarp Vidžėmės ir Kuršo gubernijų. Iki XX a. pražios buvo reikšmingas regiono prekybos ir ūkio centras. Stipriai nukentėjo I pasaulinio karo metu. Iš 192 namų nuniokoti buvo 152. Tarpukariu, 4-tajame dešimtmetyje gyventojai vertėsi prekyba (90 įmonių) ir smulkiaja pramone (70 įmonių), taip pat žvejyba ir sielių plukdymu. II pasaulinio karo metu vokiečiai nužudė kelis šimtus gyventojų.