Guboja
| Gypsophila |
|---|
 Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) |
| Mokslinė klasifikacija |
Guboja (Gypsophila) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso žoliniai augalai bei krūmokšniai. Paplitusi Europoje, Azijoje.
Jų lapai bekočiai, dažniausiai melsvai žali, linijiški arba linijiškai lancetiški. Žiedai sukrauti skydeliuose arba šluotelėse, maži, balti, rožiniai. Vaisius – vienalizdė dėžutė, atsidaranti 4-6 sąvaromis. Iš dalies rūšių šaknų gaunami saponinai.[1]
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gentyje yra apie 120 rūšių. Lietuvoje auga trys rūšys ir viena auginama:
- Grakščioji guboja (Gypsophila elegans)
- Stačioji guboja (Gypsophila fastigiata)
- Dirvinė guboja (Gypsophila muralis)
- Muilinė guboja (Gypsophila paniculata)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gubója – J. Pabrėžos įvestas žodis – pagal baltų mitinę būtybę Guboją. Tai T. Narbuto greičiausiai išgalvotas dievavardis – iš gubóti (‘suktis verpetais, klaipytis’), gubótas (‘verpetuotas, susisukęs į gubą’).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Zigmantas Gudžinskas. guboja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 152.
