Gražiškių valsčius
54°28′š. pl. 22°55′r. ilg. / 54.47°š. pl. 22.92°r. ilg.
| Gražiškių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1919 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Gražiškiai |
 Lietuva
| |
| Vilkaviškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilkaviškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilkaviškio apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950) |
Gražiškių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Gražiškiai. Buvusio valsčiaus ribos maždaug sutampa su Gražiškių seniūnija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo Vilkaviškio apskrityje.[1] Gražiškių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (4 apylinkės) ir Kybartų rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[2] | 115 | 5100 | 717 | 35 gyvenvietės | |
| 1932 m. | 93 | 4653 | 7 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
115 | 6 apylinkės [4] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Martinkaitis, 1932 m.[5]
- A. Kaunas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Bambiniai | Bambinių seniūnija | - |
| Dotamai | - | Dotamų apylinkė |
| Duoniškiai | Duoniškių seniūnija | - |
| Graužiniai | Graužinių seniūnija | - |
| Gražiškiai | Gražiškių seniūnija | Gražiškių apylinkė |
| Lankupėnai | - | Lankupėnų apylinkė |
| Liepalotai | Liepalotų seniūnija | - |
| Pakalniai | - | Pakalnių apylinkė |
| Pavištytis | - | Pavištyčio apylinkė |
| Šilsodis | Šilsodžio seniūnija | - |
| Vaitkabaliai | Vaitkabalių seniūnija | - |
| Vygreliai | - | Vygrelių apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Gražiškių valsčiuje buvo 35 gyvenvietės:
- Armudiškių kaimas 7 ūkiai – 49 gyventojai
- Aštrekalnio kaimas 10-50
- Aukštakalnių kaimas 8-67
- Bambirių kaimas 33-220
- Beržinių kaimas 16-137
- Datonių dvaras 8-68
- Datonių kaimas 22-158
- Eistikų kaimas 33-257
- Gražiškių kaimas 5-46
- Gražiskių kaimas 47-352
- Graužinių kaimas 50-322
- Kospejų kaimas 37-281
- Kauniškių kaimas 23-173
- Kregždžių kaimas 23-183
- Laukapienų kaimas 48-304
- Laukapienų dvaras 5-123
- Liepalotų kaimas 32-223
- Maleikavų viensėdis 3-19
- Muravų viensėdis 2-16
- Naujasodžio viensėdis 6-33
- Nendrinės viensėdis 1-4
- Olgino kaimas 17-97
- Pošervinčio viensėdis 1-12
- Ragožinu viensėdis 3-16
- Skardupių kaimas 26-184
- Skardupių dvaras 2-40
- Strazdynės viensėdis 6-44
- Šilsodžio dvaras 26-146
- Šilsodžio kaimas 77-503
- Triduonių dvaras 1-47
- Tupikų viensėdis 6-48
- Vaitkabalių kaimas 21-156
- Vartelių kaimas 24-142
- Vidgirių kaimas 60-391
- Vygrelių kaimas 28-189
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 5100 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1922 | Šilsodis | Petras Simanavičius, choro dirigentas | 2014 |
| 1936 | Šilsodis | Zenonas Simas Kriaučeliūnas, istorikas | |
| 1950 | Pavištytis | Juozas Šlivinskas, skulptorius | 2024 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gražiškių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 567 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 778 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 784 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 36