Pavištytis
Jump to navigation
Jump to search
 | ||
|---|---|---|
  Pavištytis |
||
| Koordinatės | 54°25′30″š. pl. 22°47′10″r. ilg. / 54.425°š. pl. 22.786°r. ilg.Koordinatės: 54°25′30″š. pl. 22°47′10″r. ilg. / 54.425°š. pl. 22.786°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Vištyčio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 94 (2011 m.) | |
Pavištytis – kaimas Vilkaviškio rajone, Vištyčio regioniniame parke, prie kelio 5114 Žirgėnai–Pavištytis–Kregždžiai . Seniūnaitijos centras. Stovi nepriklausomybės paminklas, trykšta Šventasis šaltinėlis. Kaimo apylinkės labai vaizdingos. Už kelių kilometrų į vakarus yra Vištyčio ežeras, į pietryčius – Pavištyčio piliakalniai ir Pavištyčio kalva (282 m), viena aukščiausių pietų Lietuvoje. Visos šios kalvos bei net 3 ežerai (Vištyčio, Pakalnių ir Grabausko) atsiveria nuo ant kalvos esančios regyklos. Yra žvyro telkinys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas pirmą kartą minimas 1744 m. 1950–1963 m. buvo Pavištyčio apylinkės centras.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1888 m.[3] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1986 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 756 | 699 | 327 | 272 | 192 | 138 | 121 | 114 | 94 | ||
| ||||||||||
Pavištyčio kalva
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Powisztajcie Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VIII, psl. 894 (lenk.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1931 m.
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Pavištytis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 802 psl.
- ↑ Pavištytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 336 psl.
