Gražina Liaudanskienė-Bružaitė
Gražina Liaudanskienė-Bružaitė (1956 m. sausio 4 d. Žalpių miestelyje, Kelmės r.), muzikos mokytoja ir chorvedė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigusi Žalpių aštuonmetę mokyklą, 1971–1975 choro dirigavimo mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. R. Andriuškevičius). 1975–1979 choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dėst. R. Pupelio klasė).
Nuo 1979 Šilutės 4-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytoja, vyresniųjų klasių merginų choro ir žemesniųjų klasių mergaičių vokalinio ansamblio vadovė. Ansamblį paruošė respublikiniam „Dainų dainelės" konkursui Vilniuje. 1979–1983 ir Traksėdžių pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja, jaunučių ir jaunių chorų vadovė – abu chorus parengė 1980 Šilutės rajono dainų šventei.
Nuo 1987 Šilutės vaikų muzikos mokyklos (meno mokyklos) mokytoja, nuo 1996 vyresnioji muzikos mokytoja.
1979–1986 Šilutės rajoninių kultūros namų šokių ir dainų liaudies ansamblio „Rezginėlė“ vokalinės grupės vadovė. 1981 šio kolektyvo moterų ir mišrusis ansamblis „Sidabrinių balsų“ konkurse Palangoje pelnė pirmąsias vietas, o 1986 analogiškame konkurse antrąsias. „Rezginėlė" nemažai koncertavo, dalyvavo dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. 1979–1986 G. Liaudanskiene – Šilutės rajono švietimo darbuotojų moterų choro chormeisterė, taip pat meno vadovė ir dirigentė. Choras koncertavo Šilutėje, Tauragėje, Jurbarke, Klaipėdoje, Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje, dalyvavo 1980 ir 1985 respublikinėse dainų šventėse.
Nuo 1983 chorvedė – Šilutės centrinės ligoninės moterų choro meno vadovė ir dirigentė. Kolektyvas prizinių vietų pelnė respublikinėse meno mėgėjų apžiūrose, dalyvavo 1990 Lietuvos tautinėje dainų šventėje, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, 1994 koncertavo Vokietijoje, gieda bažnyčiose ir ligoninėse, dalyvavo Vydūno garbei skirtoje dainų šventėje Klaipėdoje ir kituose savo rajono kultūros renginiuose. Mokytoja yra Šilutės rajono dainų švenčių dirigentė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.