Gražina Kliaugienė
Gražina Kliaugienė-Skabickaitė (1944 m. gegužės 16 d. Panevėžys – 1995 m. spalio 15 d. Vilnius) – Lietuvos menotyrininkė, dailės kritikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1964–1966 m. studijavo mediciną ir geologiją Vilniaus universitete, 1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1981 m. dirbo Kultūros ministerijos Dailės skyriuje, 1981–1983 m. – Istorijos instituto Menotyros sektoriuje.
Nuo 1972 m. parašė daugiau kaip 300 straipsnių (kai kuriuos pasirašinėjo slapyvardžiu Viktoras Jonušas) periodiniuose leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Pergalė“, „Krantai“, „7 meno dienos“ ir kituose. Kritikos straipsniuose plėtojo eseistinį analitinį stilių, nagrinėjo meno raidos, dailininkų kartų priešpriešos, meninės kalbos atsinaujinimo problemas, būdinga vaizdinga kalba. Formavo visuomenės sampratą apie meno kokybę, neigė dailės vertinimą pagal politinį angažuotumą arba ideologinę konjunktūrą. Rengė televizijos laidas „Versmės“, „Mano pasaulis“.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- XX a. lietuvių dailės istorija: Lietuvių tarybinė dailė. 1940-1960 m., t. 3 1990 m., skyrių apie tapybą viena autorių.
- Gražina Kliaugienė. Straipsniai, Vilnius, 1999 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Gražina Kliaugienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 262 psl.