Gražina Didžiūnaitytė
| Gražina Didžiūnaitytė | |
|---|---|
| Gimė | 1940 m. sausio 18 d. Simanėliškiai, Alvito valsčius |
| Mirė | 2008 m. spalio 24 d. (68 metai) Vilnius |
| Veikla | dailininkė stiklininkė |
| Alma mater | 1967 m. LSSR dailės institutas |
Gražina Didžiūnaitytė (1940 m. sausio 18 d. Simanėliškiuose, Alvito valsčius – 2008 m. spalio 24 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė stiklininkė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1961–1967 m. studijavo LSSR dailės institute. Nuo 1965 m. dalyvavo dailės parodose.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė dekoratyvinių vazų („Kristoforas“, 1969 m.), vazų komplektų („Laumžirgiai“, 1973 m.; „Senolių atminimui“, 1991 m.; „Kalnas pavasarį“, 1995 m.), kompozicijų („Kalnų tarpekliuose“, 1983 m.; „Skardžiai“, 1986 m.)
Kūriniuose savitai traktuojamos tautodailės tradicijos, jie plastiškų siluetų, monumentalių formų, tamsiai violetinių, žalių, raudonų, mėlynų, rudų tonų kolorito, reljefinio lipdyto, kartais raižyto dekoro. Naudojo daugiasluoksnį stiklą, krištolą, daugiausia kūrė formuodama karštą stiklą. 1974–1975 m. sukūrė dvi meninio stiklo technologijas. Jos kūrinių yra Lietuvos, JAV, Rusijos, Ukrainos muziejuose.[1][2]
Individualios parodos:
- Vilnius – 1969–1970 m., 1981 m., 1983 m., 1991 m., 2003 m.
- Juknaičiai – 1986 m.
- Kaunas – 1996–1997 m.
Vitražai:
- Vilniaus restorane „Erfurtas“, 1971 m.
- „Skraidančios laumės“, Elektrėnų restoranas „Perkūnkiemis“, 1975 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Daiva Skuodytė. Gražina Didžiūnaitytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 427
- ↑ Lijana Šatavičūtė. Gražina Didžiūnaitytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 741 psl.